2020-ieji buvo XXI a. pokyčio universitetu krašto bendruomenei, į kurį įstojo visi be konkurso, bet visi jie kasdien laikė ne po vieną gyvenimo kokybės egzaminą.

INVESTICIJOS

Modernizuotas miesto parkas

Po pusantrų metų pertraukos Kėdainių miesto parkas vėl tapo miestelėnų ir svečių laisvalaikio traukos centru. Praėjusią kadenciją savivaldybėje suformuota vizija baigta įgyvendinti 2020 metais. Modernizuotame parke sukurta estetiška daugiafunkcė aplinka žmonių poilsiui.

Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Praėjusios kadencijos rajono vadovai ir savivaldybės specialistų bei architektų komanda generavo idėjas, kaip turėtų atrodyti miesto parko viešosios erdvės, skirtos šeimų laisvalaikiui, sporto ir kultūros renginiams, koncertams, aktyviam ir pasyviam poilsiui gamtoje.

Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys, praėjusios kadencijos Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius.

„Miesto parko viešosios erdvės buvo prastos būklės, reikalavo nemažų investicijų. Mūsų tikslas buvo sukurti estetišką aplinką, pritaikytą visiems kėdainiečiams ir miesto svečiams“, – teigia rajono savivaldybės tarybos narys Saulius Grinkevičius, praėjusios kadencijos Kėdainių rajono savivaldybės meras.

Po modernizacijos miesto parko vaizdas pasikeitė iš esmės. Kultūrinę-reprezentacinę parko zoną dabar sudaro pergola su gėlynais, kultūrinis amfiteatras su įrengtomis sėdimomis vietomis žiūrovams, scena. Statiniai išsiskiria balta ir šviesaus medžio spalvomis, subtiliomis formomis.
Nenaudojamos senosios estrados vietoje iškilo universalusis amfiteatras su 300 sėdimų vietų ir įrenginiai aktyviam poilsiui, parkūro aikštelė. Atnaujintas pėsčiųjų tiltas per Dotnuvėlės upės tvenkinį, prie salų sumontuota prieplauka vandens dviračiams, valtims. Įrengta poilsio zona prie minareto su vaikų žaidimų aikštelėmis, automobilių stovėjimo aikštelė.
Miesto parko modernizavimo projektą įgyvendino bendrovė „HSC Baltic“. Projekto vertė – 1 mln. 850 tūkst. eurų.


ĮVERTINIMAS

Kėdainiečių projektui – „Regionų magnetų“ apdovanojimas

Kompleksiškas Kėdainių miesto upių pri­eigų sutvarkymas, suku­riant patrauklias viešąsias erdves bendruomenei ir verslui, įvertintas ekspertų. Spalio 22-ąją šiam projektui įteiktas Vidaus reikalų ministerijos finansuojamų regioninės plėtros projektų 2014–2020 m. „Regionų magnetų“ apdovanojimas.

Kėdainių upių pakrančių sutvarkymo projektas pripažintas geriausiu Kauno regione.

Kauno apskrityje ekspertų vertinimu nugalėjo projektas – „Kompleksiškas Kėdainių miesto upių prieigų sutvarkymas, sukuriant patrauklias viešąsias erdves bendruomenei ir verslui“, kurio tikslas – prisidėti prie palankių sąlygų skatinimo paslaugų sektoriui bei prie gyvenimo kokybės ir aplinkos gerinimo Kėdainių mieste. Įgyvendinus projektą neatpažįstamai pasikeitė Kėdainių senamiesčio, Nevėžio ir Smilgos upių pakrančių estetinis vaizdas. Sutvarkius viešąsias erdves pagerėjo gyvenimo kokybė ir sąlygos paslaugų sektoriui, pagražėjo aplinka, atsirado daugiau patogių viešųjų erdvių, sumažėjo automobilių statymo vietų senamiestyje trūkumas.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2017-ųjų sausis – 2020-ųjų kovas. Per tą laiką buvo atidarytas pėsčiųjų tiltas per Smilgos upelį ir sutvarkyti teritorijoje esantys pėsčiųjų-dviračių takai, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė su laisvalaikio zona ir mažosios architektūros elementais Didžiosios Rinkos a. 5, prie M. Daukšos viešosios bibliotekos, automobilių stovėjimo aikštelės Radvilų ir Josvainių gatvėse, suremontuotas pėsčiųjų tunelis po Tilto gatve ir rekonstruoti pėsčiųjų-dviračių takai tarp Tilto, Smilgos ir Žemaitės gatvių, sutvarkyta Radvilų gatvės 8D teritorija.

Kėdainių miesto upių prieigų sutvarkymo projektą vainikavo naujas modernus pėsčiųjų tiltas per Nevėžį. Šalia įspūdingo tilto buvo sutvarkyta upės krantinė, įrengta prieplauka. Visą šį ansamblį itin pamėgo kėdainiečiai.


POLITIKA

Kėdainiečiai į Seimą delegavo T. Bičiūną

2020-ųjų spalio 25 d. Lietuvą apskriejo žinia iš Kėdainių – kėdainiečiai nebe­patikėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato praėjusios kadencijos Seimo nariui Dariui Kaminskui. Atstovauti kėdainiečiams rinkėjai į Seimą pa­siuntė 42-ejų Šviesiosios gimnazijos ir J. Paukštelio progimnazijos geografijos mokytoją Tomą Bičiūną.

Politikos naujoko T. Bičiūno šuolis į LR Seimo narius – vos po pusantrų metų darbo Kėdainių rajono savivaldybės taryboje.

Kėdainių rinkimų apygardoje Nr. 43, antrajame rinkimų ture,
T. Bičiūnas gavo 55,20 procentų rinkėjų pasitikėjimo balsų. Tai buvo 13 procentų daugiau už jo konkurentui D. Kaminskui atitekusius rinkėjų balsus.

Tai gerokai nustebino rinkimų eigą sekusius piliečius, nes į antrąjį rinkimų turą D. Kaminskas ėjo gavęs pakankamai įkvepiančią rinkėjų balsų persvarą prieš T. Bičiūną pirmąjame ture (31,67 : 21,79).

Tačiau ne pirmą kartą kėdainiečių protesto balsai rinkimų pirmo turo rezultatą apvertė aukštyn kojom. Seimo nario mandatas buvo patikėtas ne tam, kuris išleido daugiau pinigų rinkimų kampanijai ir turėjo, atrodytų, autoritetingesnį palaikymą.

Pagal Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktas ataskaitas matyti, kad T. Bičiūnas rinkimų kampanijai išleido 3 736,22 euro. D. Kaminskas už rinkimų kampaniją paklojo keturis kartus daugiau – 15 703,30 Eur.

D. Kaminskui viešą palaikymą išreiškė net šalies ministras pirmininkas bei valdančiųjų partijos lyderis, tuometinis LR Seimo pirmininkas, taip pat ir rajono meras bei šiuo metu „stebuklingą“ vandenį reklamuojantis politikas. T. Bičiūną rėmė socialdemokratų partija, kuriai jis atstovavo. Antrajame rinkimų ture palaikymą išreiškė ir po pirmojo turo iš rinkimų pasitraukę kandidatai, ir daugelio Kėdainiuose esančių partijų skyriai bei jų lyderiai bei gausus būrys jo kolegų, auklėtinių ir jų šeimų bei kitų pažįstamų ir nepažįstamų kėdainiečių.

T. Bičiūnas jau antras mėnuo darbuojasi LR Seime – Žmogaus teisių komiteto ir Jaunimo ir sporto komisijos narys, priklauso Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai. Kėdainių rajono savivaldybės taryboje jį pakeitė socialdemokratas Jonas Talmantas.

D. Kaminskas grįžo į buvusią darbovietę – Kėdainių ligoninės akušerijos ir ginekologijos skyrių.


ŽEMĖS ŪKIS

Žaliais kryžiais pažymėti ūkininkų protestai

Ūkininkai reikalavo teisingo tiesioginių išmokų paskirstymo pagal ES bendrąją žemės ūkio politiką, kurį jiems garantavo šalių stojimo į Bendriją sutartis.

Kėdainiečių ūkininkų iniciatyva šalies žemdirbiai masiškai ėmė kovoti už savo teises.

Lietuvos žemdirbiai už vieną hektarą dirbamos žemės gauna 181 Eur išmoką, tuo tarpu ES vidurkis siekia 266 Eur. Pagal Europos Komisijos siūlymą, išmokos pirmaisiais naujo finansavimo laikotarpio metais netgi kristų, tačiau 2027 metų pabaigoje pakiltų iki 204 eurų.

Vasario 19 dieną į Briuselį užsakomuoju reisu išskrido daugiau kaip160 Lietuvos žemdirbių. Tarp jų ir kėdainiečiai – Virmantas Ivanauskas (Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos vadovas), Dainius Kižauskas (Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija), Šarūnas Šiušė, Ovidijus Talmantas, Ignas Jankauskas (Lietuvos grūdų augintojų asociacija).

Primename, kad žemdirbių judėjimas šalyje prasidėjo 2019-ųjų pabaigoje, kai Kėdainių rajono ūkininkai žemės ūkio technika suvažiavo prie rajono savivaldybės, kur vyko tarybos posėdis, tačiau jame ūkininkų balsas – suteikti vienkartinę 25 proc. lengvatą žemės ūkio mokesčiui, nebuvo išgirstas. Lapkričio 8-ąją Kėdainių ūkininkų laukuose prasidėjusi „Žaliojo kryžiaus“ akcija greit įgavo vis didesnį mastą. Masiškai kryžius imta statyti visoje Lietuvoje, o 2020-ųjų pradžioje ūkininkai jau rinkosi į masinę akciją „Lietuva, tavo kaimas miršta“.


APLINKOSAUGA

Už taršą sumokėjo didžiulę baudą

Sausio 22 dieną, po gautos informacijos apie galimai nuotekomis teršiamą bevardį upelį Kėdainių pramoni­niame rajone, Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai surengė naktinę upelio vagos, kylančios aukštyn nuo Šerkšnio upelio, apžiūrą, per kurią rastas nedeklaruotas bendrovės „Nordic Sugar Kėdainiai“ nuotekų išleistuvas su tekančiomis nuotekomis.

2020-ųjų metų pradžia bendrovei „Nordic Sugar Kėdainiai“ buvo prasta – kilo skandalas dėl vandens taršos. („Kėdainių mugės“ archyvo nuotr.)

Tuomet nustatyta, kad nuotekos iš bendrovės teritorijoje esančių tvenkinių, kuriuose laikomos gamybinės nuotekos, į bevardį upelį tekėjo per atidarytą sklendę, prie kurios buvo prijungta šakomis bei gruntu uždengta lanksti 100 milimetrų diametro žarna.

Nustačius pažeidimą buvo nurodyta nedelsiant nutraukti upelio taršą. Sklendė, per kurią neteisėtai pateko nuotekos, buvo uždaryta ir užplombuota.

Pagal reikalavimus įmonės tvenkiniuose esančios nuotekos turi būti valomos Kėdainių miesto nuotekų valymo įrenginiuose.

Aplinkos apsaugos departamento teigimu, per keletą kartų į aplinką galėjo patekti maždaug 97 tūkst. kubinių metrų nevalyto vandens kondensato, todėl bendrovė už gamtai padarytą žalą sumokėjo 300 tūkst. eurų.


ŪKIS

Gyvsidabrio nebuvo ir būti negalėjo

2020 m. balandžio 20 dieną įvairiais kanalais – socialiniais tinklais, telefonu, oficialiais valdžios pranešimais bei iš lūpų į lūpas kėdainiečius ir priemiesčio gyventojus pasiekė bauginanti žinia – geriamame vandentiekio vandenyje – normas viršijanti gyvsidabrio koncentracija. Vandenį gerti ir naudoti maistui draudžiama.

Per tris dienas kėdainiečiai nupirko daugiau kaip 100 000 litrų geriamojo vandens.

Neprofesionali rajono savivaldybės komunikacija iššaukė padidintą šalies žiniasklaidos dėmesį, pasėjo paniką tarp gyventojų. Pradėta spėlioti, kiek laiko jau gėrėme neva užnuodytą vandenį ir kaip tai gali paveikti žmogaus sveikatą.

Nors pakartotiniai vandens tyrimai parodė, kad vandentiekio vandenyje nėra to nelemto gyvsidabrio, vanduo vartojimui yra tinkamas, rajono vadovų veiksmai nemažino įtampos – duotas parėdymas nemokamai (t. y. UAB „Kėdainių vandenys“ sąskaita) dalinti gyventojams vandenį, kaltinimų ir grasinimų žaibai skriejo vandenį gyventojams tiekiančios savivaldybės įmonės direktoriaus Rimgaudo Praninsko pusėn.

Karantino laikotarpiu žmonės plūdo į parduotuves pirkti geriamojo vandens, kurio atsargos parduotuvių lentynose ir sandėliuose greitai ištirpo, kėdainiečiai užgulė kaimyninės Jonavos prekybos centrus. Tris dienas Kėdainiuose vanduo buvo pagrindinė prekė. Prekybos tinklų MAXIMA, NORFA, IKI ir Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo pateiktais duomenimis, buvo parduota daugiau kaip 130 tūkstančių litrų geriamojo vandens. Tai buvo 3,5–5 kartus daugiau nei įprastai. Dar apie 10 tūkstančių litrų geriamojo vandens kėdainiečiai parsivežė iš Jonavos. O ir UAB „Kėdainių vandenys“ tomis dienomis nemokamai išdalino daugiau kaip 51 tūkstantį litrų.

Vandens vartotojai pagaliau patikėjo, kad vanduo Kėdainiuose yra atitinkantis higienos normas ir grįžo prie senų įpročių. Tačiau klausimas: buvo gyvsidabrio perviršis ar ne ir kieno tai klaida – liko.

Paskutiniąją praėjusių metų dieną apie tai paklaustas UAB „Kėdainių vandenys“ direktorius R. Praninskas sakė, jog aiškinimasis su neva normas viršijančią gyvsidabrio koncentraciją nustačiusia Visuomenės sveikatos centro laboratorija tęsiasi, nes ji su įmonės advokatais nebendraujanti ir išsisukinėjanti nuo bendradarbiavimo siekiant išsiaiškinti, kas iš tikro įvyko tą balandį.

„Išsiaiškinti nepavyko, žodžio „atsiprašau“ neišgirdome ir vis dar neatmetame bylinėjimosi galimybės. Tai nuspręsime iškart po Naujųjų metų“, – sakė R. Praninskas.

Šiuo metu kėdainiečiams tiekimo vandens kokybė tiriama kitoje valstybinėje laboratorijoje.

UAB „Kėdainių vandenys“, pasak įmonės vadovo, labiau nei materialiai nukentėjo moraliai. Sumenkintas įmonės prestižas ir vartotojų pasitikėjimas – neva įmonė nuodijusi žmones.

„Nebuvo to gyvsidabrio, – sako R. Praninskas. – Trys skirtingos laboratorijos reagavo iškart operatyviai, vos kilus įtarimui. Gyvsidabrio net pėdsako nerado.“ Pasak direktoriaus, radus tokius aukštus procentus gyvsidabrio, kad iškart be pėdsako jis pradingtų – taip nebūna.


ŠVIETIMAS

Nuotolinis mokymas tapo iššūkiu visiems

Kovo 30-ąją Kėdainių rajone pamokos prasidėjo nuotoliniu būdu. Mokiniai mokėsi neišeidami iš namų. Toks naujasis mokymo modelis tapo didžiuliu iššūkiu visiems, nes ne visi mokiniai turėjo kompiuterius, internetą, ir ne visi pedagogai buvo dirbę nuotoliniu būdu.

Kovą švietimo sistemoje atsirado naujas mokymo būdas – nuotolinis.

Kai pavasarį mokiniai buvo „išleisti“ išankstinių Velykinių atostogų, mokytojai, atvirkščiai, tas dvi savaites skyrė mokymuisi ir pasiruošimui naujo tipo pamokoms. Krašto pedagogai atsakingai ruošėsi tokio mokymo modelio startui, pasitelkdami pačius įvairiausius mokymosi būdus: mokėsi vieni iš kitų, dalijosi sukaupta patirtimi, dalyvavo mokymuose, „vebinaruose“, praktiškai taikė įgytas žinias, įvaldė naujas informacinių technologijų (IT) platformas.

Rajono mokyklų vadovai pripažino, kad nuotolinis mokymas – nemenkas iššūkis visiems – mokyklų administracijoms, pedagogams, mokiniams ir jų tėvams.

Tačiau šį rudenį, nuotolinis mokymas tapo įprastu dalyku, todėl krašto ugdymo įstaigose, daugėjant sergančiųjų koronavirusu, o vėliau, šalyje paskelbus antrąjį karantiną, švietimo bendruomenė jau nebesusidūrė su didelėmis problemomis. Nuo gruodžio 1-osios mūsų rajone švietimo veikla visose ugdymo įstaigose buvo sustabdyta iki gruodžio 13 dienos, tad darbas visose ugdymo įstaigose organizuotas tik nuotoliniu būdu.


PANDEMIJA

Gyvenimas „naujo normalumo“ sąlygomis

Koronaviruso pandemija, Lietuvą ir Kėdainius pasiekusi 2020 metų pradžioje, iš pamatų sudrebino įprastą gyvenimą. Kova su nematomu priešu tęsiasi iki šiol, keldama didžiulius iššūkius sveikatos apsaugos sistemai, ekonomikai, socialiniam gyvenimui ir asmeniškai daugeliui žmonių.

Algimanto Barzdžiaus nuotr.

COVID-19 infekcija privertė lėtinti gyvenimo tempą. Nuo kovo iki birželio vidurio pirmą kartą patyrėme, ką reiškia gyventi karantino sąlygomis, būti izoliuotiems, dirbti ir mokytis iš namų, gydytis telefonu. Veido kaukės ir rankų dezinfekcija tapo neatskiriami kasdieninio gyvenimo palydovai.
Po vasaros atokvėpio kartu su visa šalimi vėl panirome į karantiną. Jis paskelbtas lapkričio 7-ąją ir tęsiasi iki šiol.

Pirmasis koronaviruso atvejis Kėdainiuose užfiksuotas kovo 31-ąją. Lietuvoje tuo metu buvo pusė tūkstančio sergančiųjų. Metams baigiantis rajone registruotų COVID-19 atvejų skaičius artėjo prie 3 tūkstančių, infekcija pasiglemžė 30 kraštiečių gyvybes. Lietuvoje registruota beveik 140 tūkst. koronaviruso atvejų ir daugiau kaip 1,5 tūkst. mirčių, pasaulyje – virš 82 mln. atvejų ir daugiau kaip 1,8 mln. mirčių.

Įsisiautėjus antrajai koronaviruso bangai, 2020 m. lapkričio 18 dieną Kėdainiuose atidarytas mobilus koronaviruso patikros punktas. Išaugus tyrimų apimtims, atsiskleidė ir tikroji padėtis – rajonas keletą savaičių pirmavo šalyje pagal sergančiųjų dalį, tenkančią 100-ui tūkst. gyventojų. Per dieną buvo nustatoma po 70 ir daugiau koronaviruso atvejų.

Koronavirusas tebekelia didžiulę grėsmę ne tik fizinei žmonių sveikatai. Nuo baimės, panikos, vienišumo iki visiško grėsmės neigimo – labai kenčia psichinė žmonių sveikata. Kartu pandemija išmokė gerumo, atjautos, suvienijo žmones telkti pagalbą labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams. Antra vertus, po metus trunkančios nežinios dėl rytojaus jaučiamės suirzę, pikti, pavargę…


SVEIKATA

Šviesa tunelio gale

Koronaviruso išvarginti medikai ir visuomenė metų pabaigą pasitiko su viltimi. Antrąją Kalėdų dieną Lietuvą pasiekė pirmosios vakcinos nuo COVID-19 infekcijos dozės, o po kelių dienų paskiepyti pirmieji 110 Kėdainių ligoninės medikų.

Astos Raicevičienės nuotr.

Vakcina, kuri laikoma efektyviausiu ginklu kovoje su COVID-19 ir gali suvaldyti pasaulį apėmusią pandemiją, mokslininkų buvo sukurta ir pateikta naudoti per rekordiškai trumpą laiką – mažiau nei per metus.
Per pirmąjį metų ketvirtį ketinama paskiepyti visus Lietuvos medicinos darbuotojus. Atvykstant naujoms vakcinų siuntoms, bus skiepijami prioritetinėms grupėms priklausantys žmonės, vėliau bus pradėtas masinis gyventojų skiepijimas. Epidemiologai perspėja: viruso plitimas gali būti suvaldytas, jei bus paskiepyta didelė dalis visuomenės, tačiau tam dar reikės įveikti kartu su vakcina plintančias ir įvairias sąmokslo teorijas bei abejones vakcinos saugumu.

Tad mokslininkai įspėja, kad pasaulis ne taip greit grįš į senas vėžes. Pasaulio sveikatos organizacija yra susirūpinusi dėl vis dažniau pasitaikančio žmonių įsitikinimo, kad pandemija jau beveik praėjo. Tiesa ta, kad šiuo metu daugelyje šalių virusas perduodamas itin greitai, ligoninės, intensyvios terapijos skyriai yra perpildyti, o medikai apkrauti darbu.


KULTŪRA

Senamiestį vėl užliejo džiazo garsai

Po metų pertraukos į Kėdainių senamiestį su trenksmu grįžo džiazo festivalis „Broma Jazz”. Septintą kartą surengtas festivalis įtikino, kad džiazas – tai ne vien muzi­ka, bet ir laisvė, spalvos ir geros emocijos, galimybė būti savimi tiek kūrėjams, tiek ir klausytojams.

Tito Valionio nuotr.

2020 m. rugpjūčio 15 d. surengtas „Broma Jazz” festivalis sujungė muziką, edukaciją ir Kėdainių istoriją.

Festivalį vainikavo išskirtinė premjera, sutraukusi daugybę klausytojų. Senbuvio, kompozitoriaus trombonininko Jievaro Jasinskio vadovaujamas projektas „Greener Grass“ subūrė 36 muzikantus iš „Reinless“ ir „Lithuanian JJazz Ensemble“ kolektyvų, prie jų prisijungė VDU kamerinis orkestras ir vokalistė Simona Jakubėnaitė.

Festivalio tikslas, kaip teigia vienas iš jo organizatorių Vitalis Vidikas – supažindinti miestą su skirtingų stilistikų džiazu. Be to, „Broma Jazz“ festivalyje dominuoja lietuviai muzikantai – tai išskirtinis šio festivalio bruožas.

Vienas ištikimiausių festivalio rėmėjų – įmonė „Daumantai LT“.


SPORTAS

Futbolo klubas „Nevėžis“ žengė į aukščiausiąją šalies lygą

2020-ųjų spalio 31-ąją Kėdainių miesto stadione griaudėjo sirgalių „Ačiū!“, o Kėdainių „Nevėžio“ futbolininkai, pasidabinę Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Pirmos lygos pirmenybių aukso medaliais maudėsi šampano pursluose.

Čempionai sportiniu principu iškovojo „Nevėžiui“ vietą A lygoje.
(Algimanto Barzdžiaus nuotr.)

Finalinėse pirmenybių rungtynėse 2:0 įveikta Jonavos „Jonava“ ir pelnytai iškovotas čempionų titulas. Per sezoną sužaidę 20 rungtynių, per kurias kėdainiečiai 15 kartų šventė pergalę, 3 rungtynes baigė lygiosiomis (su Vilniaus „Žalgiriu B“ 1:1, „Panevėžiu“ 1:1, Alytaus „Dainava“ 0:0) ir tik 2 kartus suklupo (pirmenybių pradžioje prieš Vilniaus „Vytį“ 2:3 ir „Jonavą” 0:1).

62-ejų „Nevėžio“ treneris Vitalijus Stankevičius pripažintas geriausiu Pirmos lygos 2020 m. sezono treneriu.

27-erių puolėjas, komandos kapitonas Evaldas Kugys, su 16 įvarčių per sezoną, trečią sezoną tapo rezultatyviausiu pirmenybių žaidėju ir buvo išrinktas geriausiu puolėju ir absoliučiai geriausiu pirmenybių žaidėju.
Birželį iš Ukrainos į Kėdainius atvykęs vartininkas Serhijus Melašenko per 18 rungtynių 9 kartus išsaugojo „Nevėžio“ vartus „sausus“.

Sezono geriausiuosius rinko klubų vadovai, komandų kapitonai ir LFF atstovai.

Tai pirmas kartas nuo Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo, kai „Nevėžis“ tapo Pirmos lygos pirmenybių čempionu. Iki šiol keturis kartus buvo užimta antroji vieta, tris kartus – trečioji.

„Nevėžis“ sportiniu principu iškovojo teisę rungtyniauti aukščiausioje šalies futbolo lygoje – A lygoje – ir ta teise pasinaudos. LFF jau pateikta kėdainiečių paraiška dėl dalyvavimo 2021 m. LFF A lygos čempionate.

Kėdainių miesto stadione pradėta keisti futbolo aikštės danga. Ją miestui padovanojo futbolo federacija. Rajono valdžia žada, kad iki kito sezono bus baigtos ir pagalbinių pastatų bei centrinių tribūnų statybos. Savivaldybės taryba strateginiame rajono vystymo plane numatė dvigubai didesnį nei iki šiol buvęs finansavimą „Nevėžio“ komandos programai (200 tūkst. Eur).

Futbolo klubo „Nevėžis“ vadovas Saulius Skibiniauskas lanko potencialius klubo rėmėjus ir ruošiasi licencijavimui dėl dalyvavimo A lygoje. Netrukus bus pradėta formuoti ir kito sezono „Nevėžio“ futbolo komanda.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.