Kėdainių liberalai: „Mažiau pažadų, daugiau darbų“
Ugnė Balčiūnienė (sąraše Nr. 11)
Atvirai sakau, būdama taryboje kovosiu už tai, kad Kėdainiai nebūtų asfalto plynė ar medkirčių aikštelė, o būtų sveika žalia oazė. Sieksiu, kad visi: tiek vaikai, tiek suaugę – turėtų kur sportuoti ir leisti laisvalaikį sveikai.
Dažnai sulaukiu klausimų „Kodėl?“, „Kam tau to reikia?“ Noriu visiems bendrai atsakyti: yra labai prasmingi nežinomo autoriaus žodžiai: „Kas, jei ne mes? Kada, jei ne dabar?“
Tad noriu eiti su tais, kuriems rūpi, su tais, kurie daro. Noriu būti ta, kuri daro, nes man rūpi. Noriu, kad man, jums, mano ir jūsų vaikams būtų gera gyventi Kėdainiuose. Noriu, kad nesižvalgytume į Jonavą, Tauragę ar kur kitur. Noriu, kad didžiuotumėmės savo miestu.
Esu įgijusi biologės išsilavinimą ir ta sritis labai artima mano sielai.
Studijų metais gyvenimas sostinėje pripratino prie teatrų, koncertų ir kitų kultūrinių pramogų, kurių neretai pasigendu Kėdainiuose. Todėl noriu, kad kultūros renginiai vyktų čia, Kėdainiuose, o ne tik aplinkiniuose miestuose. Kad mūsų arena būtų ne tik „Nevėžio“ treniruočių aikštelė, bet ir savo funkcijas pilnai atliekanti pramogų vieta.
Todėl sakau – esu už žalius, sveikus ir kūrybingus Kėdainius.
Vaidotas Avižius (sąraše Nr. 12)
Kėdainiai – gražus vidurio Lietuvos miestas su labai sena ir gražia istorija, vienu iš gražiausių ir seniausių Lietuvos senamiesčiu, įsikūręs puikioje strateginėje vietoje.
Turiu viziją, kad Kėdainiai gali ir turi tapti jaunų šeimų ir iniciatyvių žmonių miestu ir traukos centru. Manau, kad atėjo laikas didelėms permainoms ir jos turi įvykti tam, kad mūsų miestas iš tikrųjų taptų visų mūsų miestu. Noriu, kad visiems čia būtų gera, o svarbiausia – norėtųsi gyventi.
Esu tikras, kad Kėdainių miestas gali ir taps gyvas bei patrauklus ne tik grįžti, bet ir atvykti čia dirbti bei gyventi. Ir nuoširdžiai dirbdami kartu, žinau, tikrai galime to pasiekti.
Egidijus Lukošius (sąraše Nr. 13)
Manau, pribrendome naujam požiūriui, investicijoms į žmogų, būtiną infrastruktūros gerinimą, švietimą, ekonomines miesto stiprinimo galimybes. Atėjo laikas keistis ir sparčiau judėti į priekį.
Todėl esu pasirengęs prisidėti prie šio krašto plėtros ir geresnio gyvenimo savo žiniomis ir profesine patirtimi.
Kėdainiai – mano namai, mano gimtinė. Didžiuojuosi savo miestu, turtinga miesto istorija, čia gyvenančiais žmonėmis.
Man rūpi išklausyti ir išgirsti kiekvieną, nes kiekvienas Kėdainių krašto žmogus yra svarbus.
Ugnius Petronis (sąraše Nr. 14)
Politika domina jau seniai, įgauta patirtis skatina judėti į priekį, noriu savo turimas žinias ir patirtį paskirti gyventojų kasdienybei gerinti, švietimo problemoms bei miestelėnams svarbiems klausimams spręsti.
Užaugau Kėdainiuose, pedagogų šeimoje, ko gero, todėl mano kelias pasisuko ta pačia kryptimi. Baigęs gimnaziją studijavau anglų kalbą ryšiams su visuomene Kauno Kolegijoje, vėliau – VDU pedagogikos studijos. Šiuo metu VDU siekiu švietimo vadybos magistro laipsnio.
Pedagoginės praktikos įgijau 5 metus dirbdamas su 2–8 klasių mokiniais, todėl neslėpsiu, kad per tuos metus gavau įvairių patirčių, supratau, kas vyksta neteisingai ir kad kai kurie procesai turėtų būti vykdomi kitaip.
Nuo pat mažens domėjausi technika – tą paskatino mano tėtis. Turėjau nemažai motorolerių, mopedų, juos visaip tobulinau, stengiausi padaryti išskirtinius, o dabar tai tęsiu ir su automobiliais.
Didžiausias ir geriausias įvykis mano gyvenime – dukrelės Iglės gimimas prieš aštuonis mėnesius. Tai man visiškai nauja patirtis, kuri kasdien suteikia naujų iššūkių, džiaugsmų ir pamokų, todėl stengiuosi būti geras tėtis bei padėti buityje.
Kastytis Kundrotas (sąraše Nr. 15)
Mano patirtis sako, kad būtina ugdyti savo gebėjimais pasitikintį pilietį, gerinti sąlygas gyventojų fiziniam aktyvumui ir sveikatai stiprinti, skatinti ir plėtoti veteranų sportą, tą darau ir ketinu daryti, kol tik galiu.
Visus 47 darbo metus atidaviau Kėdainių krašto krepšiniui garsinti, ir žaisdamas „Nevėžio“ komandoje, ir vėliau daugelį metų būdamas „Nevėžio“ komandos trenerių štabe. Greta to, visus tuos metus dirbau vaikų bei jaunimo krepšinio treneriu ir šimtus jaunųjų kėdainiečių mokiau šio žaidimo subtilybių.
Vaida Čepienė (sąraše Nr. 17)
Pastebiu problemų, kurias spręsti lengviau dirbant drauge su tais žmonėmis, kuriems tikrai rūpi, koks bus mūsų kraštas. Labai norėčiau dėl savo krašto žmonių padaryti daugiau. O rezultatas yra tuomet, kai yra komanda – kai vieno tikslo siekia visi.
Sakoma, kad žemės vidurys yra ten, kur pats stovi. Mano žemės vidurys – Kėdainių kraštas. Augau Dotnuvos seniūnijos Vainotiškių kaime, dabar čia gyvenu su savo šeima. Mokiausi Akademijoje, toliau sekė ekonomikos bakalauro bei magistro studijos, o apsisukus laiko ratui dirbu verslo ekonomikos specialiste Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje.
Vainotiškiai – gyvenvietė, kurioje gyvena tvarkingi, veiklūs, iniciatyvūs, šviesūs, draugiški ir laisvi žmonės. Žmonės, mėgstantys bendravimą. Aktyviai dalyvauju Vainotiškių kaimo bendruomenės veikloje, jau antrus metus esu asociacijos „Vainotiškių bendruomenė“ pirmininkė. Manau, kad Kėdainių krašto ateitis – jauni, veiklūs žmonės, todėl labai svarbu investuoti į ateities kartas.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš Liberalų sąjūdžio Politinės kampanijos sąskaitos. Užs. Nr. 51.