Kėdainiečiams ir klasikinės instrumentinės muzikos mylėtojams visoje Lietuvoje puikiai pažįstamas akordeonininkas Povilas Neliupšis (23) rudenį pradės naują gyvenimo etapą.
Jaunuolis tapo vienu iš vos trijų atlikėjų, kuriems pavyko įstoti į akordeono specialybės studijas prestižiniame Austrijos Graco muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete. Būtent jame Povilas ir sieks magistro išsilavinimo.
Rinkosi tarp Austrijos, Danijos, Šveicarijos ir Italijos
„Profesorius R. Sviackevičius, remdamasis savo patirtimi, muzikiniu skoniu ir suvokimu, davė daug patarimų, ką padaryti, kad mano pasirinkti kūriniai skambėtų geriausiai, kaip tik įmanoma. Šie procesai užtrunka daug laiko, kadangi LMTA – jau nebe muzikos mokykla, kur reikia parodyti, kur yra DO nata, C bosas ar kaip traukti dumples. Čia kalbame apie daug gilesnius dalykus, pavyzdžiui, sugroti akordeonu taip, kad visi užrištomis akimis atskirtų, kuris konkrečiai akordeonininkas atlieka kūrinį“, – sako Povilas. (Asmeninio archyvo nuotr.)
Šią vasarą Vilniuje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) P. Neliupšis atsiėmė muzikos atlikimo, akordeono specialybės ir gretutinių pedagogikos bakalauro studijų diplomą.
Tiesa, gerokai anksčiau, jau metų pradžioje jis pradėjo intensyviai dairytis po užsienio universitetus, ieškodamas tinkamiausio varianto savo magistro studijoms.
Dar vienu akademiniu laipteliu aukščiau akordeonininkas pasiryžo kopti svetur.
„Esu pakankamai savikritiškas, todėl turėjau tokį planą: pasiruošti ilgą akademijų, į kurias norėčiau patekti, sąrašą. Suplanavau keletą galimų vietų – jeigu ne į vieną, tai į kitą norimą tikėjausi įstoti. Išsidėliojau sąraše keletą akademijų pagal savo asmeninius prioritetus“, – pasakoja P. Neliupšis.
Ilgame kėdainiečio sąraše atsidūrė muzikantus ruošiančios didelio kalibro Europos aukštosios mokyklos: Austrijos sostinės Vienos ir kultūrine dvasia už sostinę ne mažiau turtingo Graco miesto universitetai, Šveicarijos Berno akademija, Giuseppe Martucci Salerno konservatorija Italijoje ir Danijos sostinės Kopenhagos Karališkoji muzikos akademija.
Povilo sudaryto sąrašo viršuje atsidūrė būtent Graco muzikos ir vaizduojamųjų menų universitetas Austrijoje.
„Galbūt atrodo, kad iš esmės dauguma žmonių studijoms renkasi vakarų valstybių sostines. Mano pagrindinė motyvacija ir esminis kriterijus, lėmęs pasirinkimą dėl Graco – tai, kad tame universitete dėsto muzikinis mano autoritetas, akordeono legenda iš Suomijos Janne Rättyä. O ir apskritai Graco muzikos akademija yra viena lyderiaujančių menų akademijų regione, vertinant instrumentalistus, – motyvuoja Povilas. – Tad labai džiaugiuosi, kad patekau į pirmu numeriu savo paties išreitinguotą universitetą – aš dėl to labai sunkiai dirbau.“
Sparnus į Austriją akordeonininkas pakels įsibėgėjus rugsėjui – magistro studijos prasidės kiek vėliau negu įprasta mokslo metus pradėti Lietuvos švietimo įstaigose, t. y. spalio 1-ąją.
„Labai laukiu naujojo etapo pradžios, nes jo metu mokysiuosi ne tik su ir iš puikaus dėstytojo – kas mano specialybėje yra vienas kertinių elementų – bet ir talentingų kolegų apsuptyje“, – nekantrauja Povilas.
Graco muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete vaikinas lankėsi jau du kartus: pirmąjį – apsižiūrėjo, susitiko su dėstytoju, kuris išklausė kėdainiečio paruoštą programą ir praleido į egzaminą, o po to jaunuolis grįžo sėkmingai išlaikyti stojamąjį egzaminą.
„Aišku, su laiku įspūdžiai gali kisti, tačiau pirmuosius du kartus mane stipriai sužavėjo universiteto aplinka, modernūs pastatai, lokacija – mokykla įsikūrusi pačiame miesto centre.
Visas šis ansamblis, manau, sukels man daug gerų minčių, idėjų ir motyvacijos tobulėti“, – lūkesčiais dalijasi akordeonininkas.
O ir pats Gracas – antrasis pagal dydį Austrijos miestas – pasak Povilo, vertas apsilankymo: žavintis įdomia savo istorija, įspūdinga architektūra ir kultūriniu gyvenimu.
Aukšto lygio akademija – su įkandama studijų kaina
Patekti į būsimą Povilo universitetą kasmet bando daug pretendentų iš viso pasaulio, tačiau aukštą kartelę įveikti pasiseka tik vienetams.
Pavyzdžiui, į akordeono magistro kursą, įskaitant Povilą, šiemet įstojo vos trys muzikantai.
Dėl tokio aukštosios mokyklos populiarumo net ir talentingiausi studentai už magistro studijas turi mokėti patys.
„Mokslai Graco muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete kainuoja 363,36 Eur už semestrą, kurių magistro studijose būna keturi. Tokia kaina Lietuvos ar net Vakarų Europos standartais gal ir nėra didelė, tačiau pats pragyvenimas Austrijoje yra gana brangus“, – pasakoja Povilas.
Didžiausias skirtumas tame, tad LMTA studentai muzikantai turi specialybės instrumento paskaitas, kurios vyksta individualiai su dėstytoju ir yra bemaž svarbiausia profesinė studijų dalis. Šalia teorinių ir solo instrumento paskaitų studentai taip pat kartu dirba orkestre, lavindami įgūdžius koncertuoti ne tik solo, bet ir būdami didelio ansamblio dalimi. (Valentino Ryčkovo nuotr.)
Paklaustas, kur planuoja gyventi – nuomotis butą vienas, su kitais studentais, o galbūt ieško galimybės apsistoti universiteto bendrabutyje – Povilas dalijasi įdomiu sutapimu. Susidaro įspūdis, kad būsimieji namai jį tarsi susirado patys.
„Iškart po stojamojo sėkmingai pasibaigusio egzamino su mama išėjom iš universiteto į gatvę. Buvau visas šlapias nuo jaudulio ir 33 laipsnių karščio lauke, – prisimena Povilas. – Einam ir kalbamės, kad dabar reikės galvoti, kur Grace apsigyventi, reikės planuoti finansus.“
Dešimtis tūkstančių eurų kainuojančius savo akordeonus tik jiems patiki ir kiti žinomi Lietuvos ir pasaulio atlikėjai – Martynas Levickis, Ksenija Sidorova, Giuseppe Scigliano.
„Mano akordeonas iš tiesų yra vienas iš nedaugelio pasaulyje, kuris yra taip aprūpintas ir taip puikiai prižiūrėtas, todėl aš kiekvieną kartą galiu dovanoti žmonėms savo koncertuose ne tik gerą repertuarą, bet ir kokybišką akordeono skambesį – ir dėl to labai didžiuojuosi“, – sako Povilas.
Pasirodo, kad pastaruosius metus vaikinas intensyviai mokėsi vokiečių kalbos – šis įgūdis pirmajame studijų semestre privalomas A2 lygiu, o antrajame – jau ir B2.
Kadangi vokiečių kalbos pagrindus akordeonininkas jau turi, prie pat akademijos jo žvilgsnį patraukė vokiškas užrašas „Zimmer im Studentenwohnheim zu vermieten“ (liet. – „nuomojami bendrabučio tipo kambariai“, aut. past.).
„Nusifotografavau tą ženklą su kontaktine informacija. Čia buvo idealus variantas: pats miesto centras, o ir nuo universiteto viso labo 300 m, turėjo mane dominančių vienviečių kambarių, kokį gauti iš tiesų mažas šansas. Aplikavau – ir man jis atiteko. Labai pasisekė, kad galėsiu leisti sau gyventi vienam patogiai, repetuoti, ilsėtis“, – pasakoja Povilas.
Magistras – terpė tobulėti šalia profesionalo
Ilgametis Povilo įdirbis muzikos pasaulyje šiandien jau generuoja grąžą: jis orientuojasi į aktyvią koncertinę veiklą, pasirodo kultūriniuose ir privačiuose renginiuose, dirba su jaunaisiais kompozitoriais, užsiima įvairiais bendradarbiavimo projektais su kitais instrumentalistais ir vokalistais.
Atrodo, kad tvirtas pagrindas po kojomis yra sukurtas ir jau būtų galima snūstelti ant laurų. Juk kita vertus, pasirinkimas tęsti studijas užsienyje reiškia išsiskyrimą su artimiausiais žmonėmis ir jau suburta savo auditorija.
„Tiesos tame yra, tačiau seniai buvau užtikrintas, kad sieksiu ir magistro diplomo. Magistro studijos – tai terpė tobulėti, šalia turint žmogų, kuris man pataria, kaip produktyviau mokytis ir būti dar techniškesniam, kaip geriau atsirinkti programą, kuri patiktų klausytojams, kaip dar drąsiau interpretuoti kūrinius“, – atskleidžia Povilas.
Pasak jaunuolio, akordeonininkui galima taikyti „Formulės-1“ piloto analogiją – daug žmonių geba gerai valdyti automobilį, tačiau tik vienetai išvažiuoja į „Formulės-1“ trasą: „Mano tikslas – būti ne paprastu akordeonininku, bet vienu geriausių ir įdomiausių šios dienos muzikos atlikėjų pasaulyje.“
Muzikinės programos pasirinkimas, kūrinių atlikimo ir jų interpretacijos kokybė – šie dalykai yra esminiai, pagal kuriuos, Povilo įsitikinimu, galima atskirti profesionalų akordeonistą nuo mėgėjo.
„Kad akordeonininkas gali būti ne profesionalaus koncertinio atlikėjo sukirpimo, o labiau mėgėjiško, parodo muzikinės programos pasirinkimas ir jos interpretacija, – dėsto Povilas. – Sakyčiau, kad talentingas ir techniškas atlikėjas gali vilkėti paprastu kostiumu, atsisėsti ant kėdės, vienas sugroti ir palikti didelį įspūdį.“
Dešimtys tūkstančių valandų su akordeonu
Kėdainių muzikos mokykloje akordeonu su mokytoja Rasa Gužauskaite groti Povilas pradėjo 6-erių. Vis tik mokytis muzikos jis pradėjo dar anksčiau, vos trejų, tačiau akordeonas – toks instrumentas, kuriam daug įtakos turi atlikėjo kūnas, todėl reikia palaukti, kol vaikas bus pajėgus nulaikyti vidutiniškai 10 kg sveriantį instrumentą.
Taip ir driekėsi Povilo kelias: nuo kelių akordeono pamokų per savaitę, klojant pagrindus įgūdžiams, vaikiškų konkursų ir pasirodymų – iki solo koncertų ir kasdienių, 8 valandas trunkančių repeticijų šiandien.
„Aš jau nuo trejų, eidamas į muzikos mokyklą, žinojau, kad aš esu akordeonininkas Povilas, nors pradžioje jo nei rankose laikęs nebuvau, – prisimena Povilas. – Akordeonas mane papirko dėl daugelio dalykų, jau nekalbant apie skambesį. Akordeonas, matote, yra harmoninis instrumentas – visai kaip fortepijonas, vargonai ar klavesinas, tik maniškis daug lengviau transportuojamas, o tai atveria galimybes koncertuoti netradicinėse erdvėse. Manau, kad šią akordeono savybę puikiai išnaudodamas klasikinės muzikos garsais užpildau daug įdomių, kartais – ir keistų, bet labai žavių vietų.“
Odė seneliui ir mamai
Kito instrumento Povilas niekada rankose ir nelaikė – net ir nenorėjo mesti kelio dėl takelio, bandydamas kažką kito. Jaunuolio manymu, tokia tiesia trajektorija jis pasuko dėl to, kad visus taškus ant „i“ sudėjo jo šeima – akordeonas buvo įrašytas šeimos genuose.
„Akordeonas buvo mano senelio iš mamos pusės svajonių instrumentas, kurio muzikos jis galėjo klausytis valandų valandas. Kelerius metus „Weltmeister‘iu“ grojo ir mama. Vis tik manau, kad akordeonininku tapau daugiausia dėl senelio įtakos – šis žmogus iki šiol man yra didžiausias autoritetas. Aš dar ir dabar nešioju senus senelio laikrodžius, dėviu jo kaklaraiščius. Tai man ypač jautru ir brangu“, – atskleidžia jaunuolis.
Pasinaudodamas proga, Povilas atskirai padėkoti nori būtent savo kelrodei žvaigždei – mamai Ingridai.
Ji visą gyvenimą yra šalia jaunuolio, jį palaiko, motyvuoja ir sudėtingomis akimirkomis neleidžia nuleisti rankų.
„Pirmasis semestras LMTA man buvo labai sudėtingas. Dėl to, kuomet atsiėmiau bakalauro diplomą, pirmiausia ką padariau – tai stipriai apkabinau mamą.
Pasakiau jai: „Žinai, kad jeigu ne tu, aš nebūčiau baigęs net pirmojo semestro.“
Mama buvo ir visada yra tas žmogus, kuris kartais neadekvačiai tiki manimi ir padrąsina, kad aš turiu absoliučiai viską, ko reikia, ir kad tiesiog kartais reikia neklausyti bloga sakančių žmonių“, – atsiveria Povilas.
