Gana dažnai Lietuvos žemdirbystės lopšiu vadinamoje Akademijoje praėjusią savaitę pagerbti geriausi šalies artojai. Geriausiųjų penkete – ir kėdainiečio Vilmanto Sereikio pavardė.
Jis, puikiai ardamas ne tik savo ūkio, bet ir talkindamas bičiuliui Dainiui Šlaustui, užėmė penktąją vietą tarp šiųmečio respublikinio rudeninio arimo konkurso laureatų.
V. Sereikis per šiuos metus suarė per 400 hektarų žemės. „Turiu savo nedidelį ūkį. Tad suaręs savo maždaug 60 hektarų, niekada neatsisakau padėti buvusiam klasės draugui Dainiui, kuris ūkininkauja daug didesniame ūkyje ir turi gerokai daugiau žemės. Arimas man gana smagus užsiėmimas. Visada stengiuosi tą darbą atlikti kuo geriau ir kruopščiau, nes puikiai žinau, kad nuo dailiai suguldytų vagų priklauso ir koks užaugs derlius“, – sakė jaunas, bet jau nemažai patirties sukaupęs artojas. Pirmąją vietą artojų varžybose patyrusi komisija skyrė Telšių rajono ūkininkui Kaziui Rimkui, kuris savo laukus aria pats, niekam nepatikėdamas. Pasak šiųmečio čempiono, jis arti laukus išmoko būdamas dar mažas berniukas, kai kartu su tėčiu vikšriniu traktoriumi raikydavo kolūkio laukus.
Respublikinį arimo konkursą nuo 2006 metų Lietuvos Respublikos ministerija rengia kartu su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Lietuvos artojų asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjunga ir rajonų savivaldybėmis.
Konkurso organizatorių teigimu, konkursas vis labiau populiarėja ir sudėtingėja. „Seniau tekdavo prašytis pas ūkininkus, kad jie parodytų savo arimus, o dabar ūkininkai ir bendrovių vadovai skambina bei kviečia komisiją atvažiuoti ir įvertinti vieną ar kitą arimą. Laukai pastebimai gražėja, tad išrinkti geriausius iš geriausiųjų nėra lengva. Turime net dvylika kriterijų, pagal kuriuos aiškinamės kuriam artojui pavyko geriau, o kuriam dar reikia patobulinti arimą“, – sakė vienas konkurso organizatorių Konsultavimo tarnybos vadovas Edvardas Makelis.
Šįmet konkurse dalyvavo kiek daugiau negu 300 artojų iš 43 rajonų.
