Vienas Covid-19 susirgimas ir pasveikimas Kėdainiuose – tokia oficiali džiugi rajono statistika, tačiau ne vienam atsargesniam žmogui kilo ir galbūt dabar dar kirba mintis: „Kai kitur mažesniuose šalies rajonuose fiksuojama ne po vieną susirgimų koronavirusu atvejį, o daugelis užsikrėtimų neturi jokių simptomų, tai gal ir Kėdainių rajone yra daugiau sergančiųjų?“


Kaimynių pokalbis

Šią istoriją papasakojo buvusi kolegė. Ji savo daugiabučio kieme susitiko jauną kaimynę, kurios nematė ilgėlesnį laiką. Kadangi karantino sąlygos jau švelnėjo, moterys per atstumą kieme šnektelėjo apie šių dienų aktualijas.
Aptarė atšilusį orą, išlindusią saulę, ir, žinoma, pokalbis neapsiėjo be koronaviruso. Šitoje pokalbio vietoje jaunoji, seniai matyta kaimynė, ir pasakojo, kodėl ir kur buvo ilgai prapuolusi.

Pasirodo, ji savo istoriją apie tai, kaip tyrėsi nuo Covid-19, kaip jautėsi ir kokius kelius nuėjo norėdama sužinoti tiesą – serga ar neserga, buvo aprašiusi viename socialiniame tinkle. Moteris patirtais išgyvenimais sutiko pasidalinti su laikraščiu „Kėdainių mugė“. Skelbiame jos dienoraščio fragmentus.

Kovo 28 diena

Apie 16 val. prasidėjo stiprus šaltkrėtis. Apie 20–21 val. temperatūra šoktelėjo iki 40,1 laipsnių. Dar maždaug po valandos gerklėje atsirado „kutenimo“ jausmas, kuris vis išprovokuodavo sausą kosulį. Jis taip pat atsirasdavo vos giliau įkvėpus. Pasiskaitau informaciją – kyla įtarimas, kad galiu sirgti COVID-19. Pradedu gerti „Tamiflu“ (kažkas minėjo, kad tai šiek tiek padeda). Šiaip ne taip užmiegu. Savijauta – 2 kartus pervažiuota traukiniu. Naktį prasideda ūmus viduriavimas (kodėl – neaišku).


Kovo 29 diena

Rytas. Savijauta – 3 kartus pervažiuota traukiniu. Nežmoniškas šaltkrėtis. Temperatūra stabili – 40,1 laipsnių. Gerklės dirginimas stiprėja, dažnėja ir ilgėja sausas kosulys. Viduriavimas nepraeina. Nei gulėti, nei vaikščioti, nei sėdėti neįmanoma. Norisi prasmegti. Taip ištempiu iki vakaro. Informuoju asmenis, su kuriais bendravau paskutines 14 dienų (daug jų nebuvo, nes tą laiką pati gulėjau ligoninėje). Buvau visiškame šoke, kai papasakojus žmonėms, kas man yra, jų reakcija paprasta: „Eik tu. Negali būti. Gal peršalai, ar šiaip susirgai…!“

Stengiuosi išlikti rami. Paskambinu 1808… va čia ir prasidėjo…
Skambutis 1808. Ramiai papasakoju trumpą istoriją, mane apibara, kad nesikreipiau vakar 112 pagalbos. Tyrimui dėl COVID-19 neregistruoja, tačiau užregistruoja nuotolinei gydytojo konsultacijai 21:00. Kiek vėliau sulaukiu skambučio iš mediko.

Pasakau visus mane kankinančius simptomus, paklausė dar kartą, ar nebuvo kontakto su sergančiuoju ir ar nesu grįžusi iš užsienio. Atsakius į abu klausimus NE, man paaiškinama, kad dėl aukštos temperatūros privalau kreiptis į artimiausios ligoninės priimamąjį, kad būtų atlikti kraujo tyrimai dėl galimos bakterinės kilmės ligos (galbūt man užtektų antibiotikų ir/ar lašelinės skysčių organizme atstatymui. Taip pat nurodo, kad jeigu bakterinis susirgimas nepasitvirtintų, būtinai iš ryto vėl skambinti 1808 ir „pabandyti“ užsiregistruoti COVID-19 tyrimui Kaune (artimiausias postas).

Mobilusis Covid-19 tyrimų punktas Kaune.


Gydytoja taip pat pasakė, kad galiu „vietos“ tyrimui ir negauti, tad turėčiau skambinti kiekvieną rytą, kol gausiu „vietą“ tyrimui. Bandau informuoti artimuosius ir pažįstamus iš ligoninės.

Kadangi noriu būti atsakinga pilietė, saviizoliaciją vykdau nuo pat 28 d., tad nusprendžiu, kad būdama tokios būklės, pati nelabai galiu rizikuoti vykti į priimamąjį, todėl nevykstu ir nerizikuoju (dabar jau tik dėl aplinkinių). Išgeriu „Pertusino“. Prasikankinu iki beveik 3 ryto… Užmiegu.


Kovo 30 diena

Prabundu nuo žvėriško galvos skausmo. Temperatūra stabili – 39,9–40,1 laipsnių. Kosulys sausas, bet gerklę vis dar kutena. Savijauta – 6 pravažiuoti traukiniai, ir dar kokie 5 trinktelėjimai šlapiu maišu.

Praslampinėju kažkiek laiko po butą, neapsikentusi išgeriu „Apap“ (paracetamolio). Pirmasis palengvėjimas – temperatūra nukrenta iki 38 laipsnių, tokia išsilaiko apie pusvalandį ir vėl šokteli iki beveik 40 laipsnių. Vėl šaltkrėtis. Atsigulus užspaudžia krūtinkaulį, tad gulėti nelabai pavyksta.

Vis laikau pravirus langus, tada nereikia karts nuo karto giliau įkvėpti, taip išvengiu varginančio kosulio. Vėl išgeriu „Pertusino“. Dar viena tabletė „Apap“. Dar vienas palengvėjimas. Išsiaiškinu, kad nugaros skausmas plaučių zonoje ir yra vadinamas „plaučių skausmu“.

Suprantu, kad plaučius man skauda jau nuo pat ligos pasireiškimo.
Ignoruoju visą informaciją, lieku saviizoliacijos pozicijoje. Vėl šaltkrėtis, vėl temperatūta – 40 laipsnių, vėl „Apap“, po truputį, bet dažniau pradedu gerti „Pertusin“. Su ketvirtuoju temperatūros kritimu palengvėja skausmas krūtinkaulio srityje. Temperatūra pagaliau pasiekia vos 37,8 laipsnius.

Susilpnėjęs dirginimas gerklėje, tad išvengiu papildomo kosulio. Žarnyno bėdos rimsta. Dar vienas temperatūros šoktelėjimas. Dar viena „Apap“. Šiuo metu temperatūrą pavyko numušti iki 37,6.

Savijauta – 9 traukiniai. Orientacija – kaip amaras, gavęs „Dichlofoso“. Laukiu ryto. Gal pavyks gauti „vietą“ penktadieniui COVID-19 testui. Bandysiu važiuoti pati. Labai, labai prašau visų, kurie bendravo su manimi nuo kovo 13 d iki kovo 28 d. vakaro būti daug atidesniems dėl savo ir kitų apsaugos. Apie savo būklę vis informuosiu, atnaujindama informaciją.

Atsiprašau visų už atidedamus susitikimus bei darbų nevykdymą. Tikiuosi, kad greit gausiu COVID-19 atsakymą.
02.34 val. pagaliau temperatūra nukrito iki 37,4. Vis dar jaučiuosi kaip amaras. Bet pagalvojau, gal dezinfekcinio skysčio per daug prisiuosčiau…
13.10 val. Skambutis 1808. Paaiškinu operatoriui visą situaciją, paprašau kad užregistruotų COVID-19 testui. Vietų šiandien nėra. Rytojaus eilių sąrašo jie dar neturi. Liepia skambinti kas valandą, gal „pataikysiu“! Iš karto pasako, kad privalau atvykti asmeniniu transportu, kurio aukštis ne didesnis kaip 1,9 m. Labai apsidžiaugiu, kad turiu teises ir esu laikinai pasiskolinusi lengvąjį automobilį (ką reikėtų daryti, jeigu kieme stovėtų džipas – neįsivaizduoju!!!).

14.53 val. Temperatūra laikosi 37,4. Savijauta nekokia, bet gal taip ir turi būti (ne kas visą laiką prie bėgių gulėti).
15.00 val. 1808 sąrašo dar neturi. Pasitikslina, kad tikrai atvažiuosiu viena.
16.24 val. 1808 rytojui vietų nebėra. Jų nebeliko maždaug per 10 min., vos tik atsirado sąrašas. (Tiek ir užtrukau, kol vėl išdėsčiau visą eigą). Liepė skambinti ryt ir bandyti pagauti momentą…
Taip pat gavau pasiūlymą dėl konsultacijos nuotoliniu būdu. Atsisakiau. Temperatūra nebekyla, bet laikosi 37,5. Skauda galvą.
16.50 val. gaunu klausimą „Messenger’yje“ iš draugų, kurie teiraujasi apie mano savijautą: „O traukiniai keleiviniai ar krovininiai?“. Drąsiai atsakau: „Tarptautiniai, pilnai pakrauti, krovininiai“.
18.20 val. Temperatūra stabili– 37,5. Vis dar kankina galvos skausmas, gerklės dirginimas, jaučiu, kad turiu kairįjį plautį (bet jis gal jautresnis, nes vasarą turėjau šonkaulio lūžį su daline dislokacija), o dešiniojo nebeskauda. Tad bendroji situacija daug geresnė. Savijauta – vis dar kaip amaras po „Dichlofoso“ (orientacija ryškiai sutrikusi, retkarčiais į šonus pamėto). Pravažiavusių traukinių skaičius nemažėja, bet džiaugiuosi, kad nedidėja…

18.58 val. Skambutis į 1808. Vietų nėra. Skambinti rytoj. Dar paklausiau, ar šeimos gydytojos siuntimas COVID-19 tyrimui pakeistų situaciją (kažkaip paspartintų), deja, NE. Šeimos gydytojas priimtų mane tik tuo atveju, jeigu COVID-19 testas būtų neigiamas.
23.49 val. Dar šiaip ne taip pralaukta viena diena. Šiandieninės programos užtenka. Temperatūra 37,8 C0. Savijauta visai nebloga (lyginant traukiniais, tai gal tik kokie 3 ar 4 belikę). Ryt iš ryto vėl bandysiu registracijos
procesą.
Noriu paminėti keletą įdomių dalykų. Man atsigulant į ligoninę
(ten gydžiausi ne dėl Covid-19) prieš tris savaites (kovo pradžioje), mano temperatūra tądien buvo vos 35,6 C0. Pagalvojau, kad elektroninis termometras dažnai pieno riebumą rodo. Bet paskui teko išgirsti, kad lyg ir kitiems kažkas su žema temperatūra yra buvę, o po jos sekė lyg ir gripo simptomai (tik be tokios aukštos temperatūros kaip man). Gal tai nėra šiaip sau sutapimas.

Kovo 31 diena

Šįkart jau šiek tiek linksmesnė informacija.
14.26 val. Pagaliau 1808 suranda man rytojui vietą tyrimui. Važiuoju nuosavu automobiliu. Pagal 1808 nurodymus, gautą atsakymą privalau pateikti tik šeimos gydytojui (nesvarbu, ar jis teigiamas, ar neigiamas).
Po testo paėmimo rytoj, man iš naujo pradedamas skaičiuoti 14 dienų karantino ir saviizoliacijos laikotarpis.


Balandžio 1 diena

00.03 val. Ačiū visiems, kurie įvairiais būdais mane palaiko. Ačiū ir tiems, kurie bandė mokyti, kaip reikia elgtis. Tikiuosi, kad tais patarimais jie patys galės pasinaudoti, nes tikrai ne visais aš pati pasinaudojau.
Taigi. Savijauta puiki – jaučiu, kad jeigu dar koks traukinys pervažiavęs, tai arba jis trumpesnis, arba vagonai tušti!!! Temperatūra – 37,5 C0. Aukščiau nebekyla.

Jaučiu, kad turiu pusę apatinio kairiojo plaučio. Tai labai erzina. Reikalavimai, kuriuos privalėsiu vykdyti (02.55 val. reikalaujama atvykti transporto priemone ne aukštesne nei 1,9 m! Išsiaiškinu, kad mano automobilio aukštis 1,898 m. Gerai, kad dar prieš visą šią painiavą pasikeitėme automobiliais. Tad šiuo metu vairuoju automobilį, kurio aukštis 1, 417 m. Dabartinėje situacijoje nebetenka prasmės klausimas: „Kokiu automobiliu važinėji?“

Atvykus į patikros vietą nelipti iš automobilio ir neatidarinėti langų. Sustojus padėti ant skydelio lapą su aiškiai nurodytu savo telefono numeriu. Su savimi turėti asmens dokumentą. Supratau, kad visus nurodymus, kaip elgtis, gausiu telefonu. Kaip bus atliekama procedūra, toliau niekas nenurodė. Taip pat paklausė tokių klausimų:

1. Ar sutinku laikytis visų karantino sąlygų?
2. Ar žinau kas bus, jeigu jų nesilaikysiu? (Čia operatorė suskubo paaiškinti kas bus…).

Mobilusis Covid-19 tyrimų punktas Kaune.


Apsidžiaugiau, kad neturiu šuns (nes jo tokiomis sąlygomis negalėčiau pavedžioti po lauką)….
Į šiuos klausimus iškart atsakiau „taip“. (Dabar galvoju, o jeigu būčiau į pirmąjį atsakiusi „ne“, tikriausiai nebūtų užregistravę.
Operatorė pasitikslina, ar gavau SMS žinute atsiųstą registracijos patvirtinimą. Atsakau „taip“.
Tuoj pat po testo, rytoj, man prasideda 14 d. karantinas. Iš naujo. Šįkart oficialus, t.y. galiu būti oficialiai apmėtyta kiaušiniais, jeigu šliaužiosiu aplink namą ir tuo atveju baudą gausiu aš, o ne mėtytojai. Bet iki rytojaus, kaip supratau, dar galiu oficialiai aplink namą šliaužioti, nes baudą gautų tik tie, kurie mėtytų į mane kiaušinius. Bet nerizikuosiu. Ir visai ne dėl baudos – dėl kaimynų ir kad bijau peršalti!
Ryt bandysiu surasti kempingą, kuriame yra mobilusis patikros punktas!


Balandžio 2 diena

13.48 val. Nurodytoje vietoje buvau beveik 1 val. anksčiau.
Eilių nebuvo. Iš karto sustatyti ženklai, įspėjantys nelipti iš automobilio ir neatidarinėti langų. Pareigūnas nurodė visus reikalingus veiksmus su iš anksto paruoštomis informacinėmis A4 formato lentelėmis („Prašome palaukti“, „Prispauskite asmens dokumentą prie stiklo“ ir pan.).
Palaukus vos keletą minučių, man duodamas ženklas apvažiavus visą aikštelę įvažiuoti į patikros palapinę. Ten sustabdo du kostiumuoti darbuotojai. Jie jau su manimi susisiekė telefonu.
Paaiškino, kad turiu užgesinti variklį. Likti automobilyje, o kai parodys ženklą – nuleisti visą langą žemyn ir iškišti galvą.
Paklausė, ar neturėjau nosies operacijos per paskutinį mėnesį.
Atsakius, kad ne, paaiškino, kad mėginys bus imamas iš nosies! Viską vykdau, kaip nurodė, bet niekas nepasakė, kad mėginys vis tik imamas iš nosiaryklės per nosį. Po paėmimo iškart padavė lankstinuką, liepė užsidaryti automobilio langą ir važiuoti namo.
Niekas nieko neklausė (kaip kad 1808 klausinėja). Temperatūros taip pat niekas nematavo.
Viskas įvyko per maksimaliai 10 minučių (įskaitant laukimą,
pokalbį ir pan.). Kur ir kada bus pateiktas atsakymas – neaišku. Laikausi visų lankstinuke duotų nurodymų.


Balandžio 3 diena

Tai – tikrai ne balandžio 1 pokštas! Įtarimas dėl COVID-19.
Gyveni ir mokaisi. Testo tyrimo eiga: ėminys guli šaldytuve! Temperatūra – 37,6 C0. Traukinys pravažiavo pro šalį, na, gal kiek ir kliudė, bet nestipriai. Tikriausiai dar būčiau 5 dienas sėdėjusi ir laukusi atsakymo dėl COVID-19. Bet e-sveikata.lt (prisijungus prie sistemos) galima vis pasitikrinti apie vykdomą tyrimą. Tame puslapyje dar visokio velnio galima rasti (visokių el. receptų, ligos istoriją ir pan.). Va čia tai atradimas!
Jaučiu palengvėjimą! Senos X-ray šonkaulių fotografijos tokios prastos kokybės, kad ir aš to lūžio nematau. Pradedu tikėti, kad jeigu šonkaulis man nebuvo lūžęs, tai jis ir įtakos neturi turėti dabartiniam skausmui. Bet gal tas skausmas „psichologinės“ kilmės?!
O gal čia koks šiaip peršalimas inicijuoja konkretaus šonkaulio skausmą, kuris mane ir kankina jau pusmetį…

Balandžio 4 diena

Pagaliau visų laukti rezultatai! Neigiamas!
Kaip čia tą saviizoliaciją suprasti dabar – neaišku. Ar čia vis dar galioja tai, kad jeigu aš šliaužiosiu aplink namą, o mane kaimynai apmėtys kiaušiniais, tai baudą mokės kaimynai (už mėtymą), ar aš (už šliaužiojimą)?
Šeimos gydytojas kol kas manęs nepriima… Dabar tikriausiai bus taip: sulauksiu iš kai kurių žmonių reakcijos „juk sakiau, kad tau nebus COVID-19…“


Balandžio 5 diena

Ir vėl tiesos paieškos dėl COVID-19. Jau apsipratau su mintimi, kad testas neišlaikytas.
Atsakymą nusiunčiu gydytojai, papildomai dar vakar patikslinau, kad temperatūros stabilumas kaip gerų pamatų – 37,5 C0 ir nei aukštyn, nei žemyn. Ir tas plautis dar erzina. Bet pasidžiaugiau, kad ir kuo sirgau, viskas jau vis tiek į sveikimo pusę.
Šiandien savo dideliam nusivylimui gaunu atsakymą: „Ačiū už informaciją. Šie testai nėra 100 proc. tikslūs, bet tikėkime, kad šio viruso nėra.
Manau, dar 5 dienas vartokite „Tamiflu“ ir viskas turėtų rimti.“
Dabar jokie oficialūs algoritmai nerodo, kaip toliau elgtis. SMS žinutėje buvo nurodyta tik tai, kad reikia tęsti saviizoliaciją.
Gal tikrai tyrimas atliekamas tik konkrečiai COVID-19 atmainai nustatyti (kaip supratau, tai jis buvo SARS-COVID-2RNR nustatyti). O kaip su kitų atmainų plitimu? Netiriama? Ar aš vis tik galiu platinti COVID-19?

Žinote, ką pastebėjau?

Likus gal 5 dienoms iki mano išrašymo iš ligoninės man buvo pakilusi temperatūra iki 37,2 C0.
Niekas dėl to nesunerimo įstaigoje, nors sakiau, kad karščiuoju. Žmonių, net pačių artimiausių, reakcija, nesvarbu, sergi ar esi įtariamas koronavirusu, yra neigiama: „Tik niekam nesakyk, kad tu sergi, nes dirbti negalėsim“! Visi
tikisi, kad kažkokiu „slaptu“ būdu pasidarysi testą, slaptai informuosi, o jie slaptai galės sirgti ir toliau po miestą valkiotis. Būtent taip mąsto daugelis. Tai toks žiaurus psichologinis spaudimas. Bet, atlaikiusi ešelonus, atlaikysiu ir tai!
Niekas net man neužtikrino, kad abu rezultatai (tiek neigiamas, tiek teigiamas) yra patikimi.
Klaidingas neigiamas galėjo būti dar ir todėl, kad pačio viruso nosiaryklėje jau nebebuvo. Klaidingas antrasis teigiamas galėjo būti dėl užterštumo arba netinkamo mėginio paėmimo– laikymo.
Visi paskutiniai testų atsakymai buvo neigiami. Kaip rašo šių testų informaciniame lapelyje, patikimumas neigiamam rezultatui – 90,63 proc., teigiamam – 88,66 proc.
Dėl dezinfekcijos reikalas paprastas. Dėl visa ko, kai baigėsi saviizoliacija, eidama į kiemą nuvalydavau savo laiptų turėklus, šalia gyvenančių kaimynių durų rankenas ir durų skambučius.
Visoje šitoje istorijoje, man baisiausias dalykas buvo ne tai, kad sergu ar nesergu COVID-19, bet tai kad nei vienas medikas laiku realiai net nesureagavo į žvėriškai aukštą temperatūrą, kad buvo pačiai pasiūlyta nuvažiuoti į Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrą.
Kaip jaučiuosi šiandien?
Gerai, nes esu sveika.

About The Author

Related Posts

One Response

  1. Francis

    TOTALUS SIAUBAS. Mano senukė mama tai pačiai susidurė su su jais – tais, kurie davė Hipokrato priesaiką ir jos visiškai nevykdo. Gal tik Kėdainiuose tokie medikai ir betvarkė?

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.