Nors saulėtas šeštadienis vienus kėdainiečius išviliojo eiti į mugę, kitus – į miškasodį ar kitokias veiklas, dalis miestelėnų rinkosi į Vilties šventę, kad kartu su dvasininkais ir tikėjimo ugdymu besirūpinančiais pasauliečiais pasikalbėtų apie taip kiekvienam žmogui reikalingą viltį, kad atrastų būdų, kaip jos turėti skirtingose gyvenimiškose situacijose.
M. Daukšos viešojoje bibliotekoje renginys prasidėjo Dievo šlovinimo giesmėmis. Vienas iš atvykusių svečių – vienuolis redemptoristas Rastislav Dluhý priminė, kaip yra svarbu atverti savo širdį Viešpačiui ir dėkoti už kiekvieną jo padovanotą dieną, už šalia esančius žmones, už viską, kas teikia gyvenimui pilnatvę ir įkvepia nenuleisti rankų, ištikus sunkumams.
Gyventi viltimi, kurią dovanoja visatos Kūrėjas, kvietė ir Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
„Gyvenime daug būna įtampų ir namie, ir santykiuose, ir darbe, o tada pradedi galvoti, negi šis gyvenimas yra tik apie rūpesčius, negi Dievas mus atvedė į šį pasaulį tik tam, kad kentėtume laukdami tos pažadėtos karalystės? Ne.
Esame pašaukti gyventi Dievo meilėje ir būti jo bendradarbiais, mylint ir besirūpinant kitais žmonėmis, dalijantis su jais viskuo, ko jiems tuo metu labiausiai reikia.
Jei žmogus pasikliauja Dievu ir eina jo nurodytu keliu, viskas tampa lengviau.
Viltis yra šių jubiliejinių metų leitmotyvas. Apie viltį yra ir ši šventė. Artėja Velykos, reikia sujudėti, suspurdėti, prisiminti, kad svarbu skirti laiko ir dvasiniams dalykams.
Dievas norėjo, kad šiandien būtumėte kartu. Būkite pasveikinti atvykę į šią Vilties šventę. Dėkoju visiems, ypač jaunimui, atsiliepusiems į kvietimą pabūti drauge, pasimelsti ir pasisemti tos vilties vieniems iš kitų“, – kalbėjo ganytojas, ne vieną valandą bendravęs su kėdainiečiais, atsakęs į jiems rūpimus klausimus.
Tarp svečių – ir kariuomenės atstovas
Su kėdainiečiais į vilties paieškas leidosi ir Lietuvos kariuomenės diakonas Audrius Jesinskas. Svečias, atvykęs Kėdainių dekano Žydrūno Paulausko kvietimu, ir citavo Šventąjį Raštą, ir pasakojo tikras gyvenimiškas istorijas, kurios yra lyg neišsemiamas vilties aruodas.
„Vilties pirmiausia reikėtų ieškoti Šventajame Rašte. Pavyzdžiui, 23 psalmėje rašoma: ,,Net jei tamsiausiame slėnyje būčiau, vis tiek tu – su manimi.“
Jėzus taip pat yra pasakęs: „Aš esu su jumis per visas gyvenimo dienas iki pasaulio pabaigos.“
Ar jis buvo, kai žmonės buvo uždaryti koncentracijos stovyklose, kai mano giminaičiai buvo ištremti arba mano teta Marytė kalėjo lageryje?
Mano teta atsakydavo: „Taip, su manimi buvo Dievas, todėl ir išgyvenau.“
Viltis yra kaip inkaras, kad gyvenime jaustumėmės stabilūs. Dabar mes gyvename labai gerai ir bijome tą gerovę prarasti. Ir tai yra natūralu ir normalu, bet svarbu žinoti, kad būdami Dievo artumoje, mes nesame palikti vieni.
Esu kariuomenės atstovas (tarnauju diakonu trijuose kariuomenės padaliniuose) ir nors dažniau tenka bendrauti su kariais, nesu nutolęs nuo eilinių žmonių, gyvenu tokį patį gyvenimą, kaip ir jie. Tik aš, matydamas kariuomenę iš labai arti, jaučiuosi dar stabiliau, nes matau tą pasirengimą gynybai ir bendrystę su NATO sąjungininkais, todėl noriu suteikti vilties ir šiuo aspektu.
Nežinau, ar galėčiau save pavadinti vilties piligrimu, bet tikrai noriu nešti tą viltį. Tik supraskite teisingai, neturiu stebuklingos piliulės, galiu tik pasidalinti patirtimi, kaip tos vilties įgauti.
Krikščionio akys turi būti pakeltos į dangų, ten yra mūsų stiprybė, mūsų viltis ir amžinieji namai. Tai nereiškia, kad turime ignoruoti žemiškąjį gyvenimą, nes Dievas mums pavedė šį pasaulį, turime vienas kitą mylėti ir palaikyti, bet tuo pačiu nepamiršti, kad krikščioniška viltis yra pačiame Dieve. Jis duoda viltį net ir didžiausiuose suspaudimuose“, – akcentavo Lietuvos kariuomenės ordinariate diakono tarnystę atliekantis profesionalus karys, vyresnysis seržantas Audrius Jesinskas.
Suvienijo pajėgas
Vilties šventę Kėdainių miestui rengė Kauno arkivyskupijos kurija, arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, Kėdainių Šv. Juozapo parapija, bendruomenė „Gyvybės medis“, broliai redemptoristai, Miesto misijų komanda bei Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka.
„Popiežius Pranciškus, paskelbęs šiuos metus jubiliejiniais, pakvietė mus vilties piligrimystei. Gyvenime dabar tiek nusivylimų, nežinios, baimių, tai norisi padėti žmonėms atrasti tą tikrąją viltį, kuri nenuvilia.
Šventėje dalijamės savo mintimis apie Dievą, kaip jis keičia mūsų gyvenimus, tam panaudodami ir pantomimą, ir giesmes, liudijimus, mokymus.
Bus ir bendra malda bažnyčioje už Kėdainių bendruomenę, ir veiklų vaikams bei jaunimui, kad ir jie galėtų pažinti Kristų, įsigilinti į save, į gyvenimą.
Pernai tokia Vilties šventė vyko Jonavoje. Džiaugiamės, kad dabar įsijungė ir Kėdainių bendruomenė.
Šiandien taip pat yra atvykusių svečių iš Kauno, Šilutės, Ukmergės. Šiuo priešvelykiniu laikotarpiu stengiamės priminti visiems apie Kristų, kuris yra tos nenuviliančios vilties šaltinis“, – kalbėjo viena iš šventės organizatorių, Kauno arkivyskupijos Sielovados skyriaus vadovė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė.
Į širdis pažiro vilties krisleliai
Į Vilties šventę Kėdainiuose rinkosi labai įvairaus amžiaus žmonės – nuo vaikų iki senjorų. Dalyvavo ir kunigai, „Carito“ savanoriai, katechetai.
„Tokie renginiai yra labai svarbūs ir reikalingi, nes padeda vaikams praplėsti suvokimą, kas yra tikėjimas. Vaikai pamato, kad ir kiti jų bendraamžiai tuo domisi, vaikai išlaisvėja, įgyja daugiau drąsos apie tai kalbėti ir nebesibaimina eiti į bažnyčią.
Kai imi auginti tą tikėjimo sėklą nuo mažens, ji greičiau sudygsta ir duoda vaisių. Aišku, būna atvejų, kai ta sėkla ir sunyksta.
Manau, kad kiekvienam yra savas laikas, kada atsiveria širdis ir jauti tą Dievo kvietimą. Svarbu pastebėti tuos Dievo rodomus ženklus ir į tai laiku atsiliepti“, – sakė katechetė Lina Vaicekauskaitė.
„Džiaugiuosi atėjusi į šią Vilties šventę. Įdėmiai klausantis šios dienos pranešimų atėjo toks gilus supratimas, kad Dievas niekada nepalieka mūsų vienų.
Kai sergame, jis palinksta prie mūsų mus slaugančio artimojo pavidalu, kai jaučiamės nebetenką gyvenimo prasmės, jis mums ima šypsotis gimusio vaiko lūpomis.
Žinojimas, kad Dievas gelbėja mus nuo pražūties, tik dar labiau mane sustiprina. Norėtųsi, kad ir aplinkoje, ir žmonių viduje tos vilties ir tikėjimo būtų daugiau“, – jausmingai kalbėjo renginio dalyvė Justina.
Vilties šventės akimirkos (L. Pranckevičiūtės nuotr.):
