Šį mėnesį intensyviai švarinamas miesto centras, po aikštes ir skverus zuja darbininkai su šluotomis ir speciali technika, tuo tarpu Šėtos gatvės kvartalo gyventojai – neviltyje. Pasak jų, ne pirmą kartą čia, aplink Šėtos g. 91 bendrabutį, nuo rudens vėl susikaupė didžiulis statybinių, buitinių šiukšlių, fekalijų ir kitokių atmatų sąvartynas.

Pavargo nuo prašymų

„Mes neviltyje. Metų metus tas pats. Vidury miesto „Zabieliškio“ sąvartynas, – rodydama visai prie pat Šėtos gatvės riogsančias atliekas, kurias kiek maskuoja pylimas, kalbėjo gretimame name gyvenanti Violeta. – Šitos atliekos guli nuo lapkričio mėnesio, nes praėjusių metų rudenį daryti remontai, atvažiuodavo mašinos, ne vieną savaitę darė. Jie viską, baldus ir statybines atliekas išmetė pro namo galą. Tinkas, plytos, langai, baldai… Mes galvojome: gerai, taip jiems lengviau, išmes ir paskui surinks. Bet nesurinko. Atvirkščiai, ir žmonės pradėjo mesti savo šiukšles. Ir štai, vėl pilna…“

Gretimame Šėtos g. 89 name gyvenantys žmonės neslepia pasipiktinimo – jie savo namo aplinką prižiūri, bet šalia kaupiasi ekologinė bomba.  Žinoma, ne visi taip elgiasi, bet dalis bendrabučio gyventojų pila pro bendro naudojimo balkoną, pro langus viską: buitines atliekas, išmatas iš kibiro, sriubas iš puodų, butelius.  „Kiek kartų sakiau, net nuėjęs buvau – pasiunčia ant trijų raidžių ir dar į galvą pasiūlo. Matau čia vieną išeitį – uždėti tinklą, kad negalėtų išmesti, bet sako, kad negalima, dėl priešgaisrinės saugos“, – pasakoja kaimynas. Pasak vyro, tai, ką matėme tądien – kovo 29 dieną, dar ne visas vaizdas, mat iš ryto šiukšles jau buvo aprinkę miesto seniūnijos darbininkai.

Problema kartojasi

Pasak aplinkinių namų gyventojų, tai ne vienerių metų problema. „Žmonės taip elgiasi nuolat. Porą kartų per metus šiukšles išveža, bet be mūsų skambučio – niekaip. Kadangi administruoja „Kėdainių butai“, skambiname ir skambiname ten. Išveža – ir vėl atsiranda. Kodėl negali prižiūrėti seniūnija ar savivaldybė?“ – išeities neranda gyventojai.

Ir čia pat liūdnai pajuokauja: „Vasarą mums nuo dizenterijos, ne nuo covido reikia saugotis. Smarvė nereali. Pernai mėtėsi kiaulės galva, kažkokio gyvūno žarnos. Visur aplink šiukšlės. Vėjas jas nešioja. Už kelių dešimčių metrų vaikų žaidimų aikštelė. Ten ir čia, po šitą šiukšlyną zuja dešimtys vaikų. Jie ant savo batukų padų viską parneša į namus.“

Laukia idėjų – kaip paskatinti nešiukšlinti?

Pasak Violetos ir kitų kaimynų, Šėtos gatvė ir šaligatviai suremontuoti, aplinką žmonės tvarkosi, bet viską gadina šaukštas deguto visoje statinėje. „Norime gyventi gražiai ir ieškome išeities. Siūlome konkursą miestui – kas sugalvos idėją, kaip įveikti šitą netvarką ir šitą cinišką požiūrį į švarą?“ – siūlo kėdainietė.

Gretimo namo gyventojai turi įvairių pasiūlymų: kiekvienam būstui uždėti po simbolinį mokestį ir už tuos pinigus bent kartą per ketvirtį šiukšles išgabenti.  Arba pastatyti kamerą, kad matytųsi, kas meta, ir bausti. O gal kasdien darbininkų atsiųsti? Nes miestas – tai ne vien reprezentaciniai skverai. Čia, Šėtos gatvėje, irgi gyvena žmonės.

Kai „mūsų“ reiškia „niekieno“

Šėtos g. 91-ame bendrabutyje, kuriame beveik visi kambariai priklauso savivaldybei, gyvena socialinį būstą gavę žmonės. Pastatą administruoja savivaldybei priklausanti įmonė „Kėdainių butai“.

Pasak įmonės direktoriaus Kęstučio Vaitkevičiaus, problema jam gerai žinoma. „Ar aplinka mums priklauso, abejotinas reikalas, bet mes tuo užsiimame. Praėjusią savaitę „Ekonovus“ pažadėjo išvežti, vakar žadėjo pavakare, neišvežė, šiandien vėl skambinau. Tikrai išveš, mes už šią paslaugą jiems sumokėsime.“

„Nežinau, kaip išvengti, kad šiukšlės prie Šėtos g. 91 namo nesikauptų. Kabiname skelbimus, primename, kad konteineriai stovi čia pat, kieme, bent iki jų raginame nunešti“, – atsiduso „Kėdainių butų“ vadovas.

 Antra vertus, jis siūlo nesuversti visos atsakomybės dėl socialinių įgūdžių stokos Šėtos g. 91 namo gyventojams, nes ne tik jie pildo atliekų sąvartyną. „Dabar ten mėtosi seni klozetai, jų darant remontą bendrabutyje tikrai nebuvo. Tai atnešta ar atvežta iš kitų namų. Viskas priklauso nuo gyventojų kultūros, bendruomeniškumo jausmo, atsakomybės už bendrą aplinką. Gaila, kad daliai žmonių „mūsų“ vis dar reiškia „niekieno“, – atsiduso pašnekovas.

(„Kėdainių mugės“ nuotraukos)

Panašios naujienos