Jau netrukus, vėlų sekmadienio vakarą paaiškės, kas valdys Kėdainių rajoną – perrinkimo siekiantis meras Saulius Grinkevičius ar į jo vietą nusitaikęs miesto seniūnas Valentinas Tamulis. Emocingą rinkimų kampaniją vainikavo abiejų kandidatų akistata debatuose. Būtent jų metu Kėdainių rajono gyventojai galėjo įvertinti mero posto siekiančius politikus ir apsispręsti, už kurį jų balsuos sekmadienį vyksiančiame antrajame, lemiamame rinkimų ture.


Žemiškas žmogus prieš vizionierių

Tęsti pradėtus darbus norintis meras ir į jo vietą nusitaikęs „paprastas, žemiškas žmogus“. Taip lakoniškai galima apibūdinti rinkimų kampanijos pabaigą vainikavusius debatus.
Reikia pripažinti, paskutinė vieša „dvikova“ prieš rinkimus vyko gana įtemptai. Pastebimai jaudinosi abu kandidatai. Panašu, jog S. Grinkevičiui emocijas sekėsi valdyti kur kas geriau, nei oponentui V. Tamuliui.

Besikeičianti veido mimika, antakių kilnojimas ir mikrofono kraipymas rankose užkliuvo tiesioginę debatų transliaciją socialiniame tinkle Facebook stebėjusiems internautams. Kai kurie jų nevengė aštresnių palyginimų su kultiniu britų aktoriaus sukurtu personažu.

Tačiau abiejų kandidatų laikysena – tik neesminė detalė. Pagrindiniais kriterijais, už ką balsuoti antrajame ture, tapo atsakymai į žiūrovų klausimus, minčių bei vizijų dėstymas.

Debatų metu paaiškėjo esminiai kandidatų skirtumai – S. Grinkevičius save pateikė kaip vizionierių, svajojantį apie laimingą visuomenę, klestintį miestą bei rajoną. V. Tamulis akcentavo esantis paprastas žmogus, ūkiškas ir žemiškas, kalbėjo apie gatvių ir šaligatvių taisymą ir kitas buitines problemas.

Debatų metu paaiškėjo esminiai kandidatų skirtumai – S. Grinkevičius save pateikė kaip vizionierių, svajojantį apie laimingą visuomenę, klestintį miestą bei rajoną. V. Tamulis akcentavo esantis paprastas žmogus, ūkiškas ir žemiškas, kalbėjo apie gatvių ir šaligatvių taisymą ir kitas buitines problemas.

Ar pakaks lėšų pažadams įgyvendinti?

Kurį iš šių kandidatų pasirinks Kėdainių rajono gyventojai? Kas nugalės, siekis tęsti pradėtus pokyčius ar gausūs pažadai ir bandymas atsiriboti nuo politikos, koncentruojantis į ūkinių problemų sprendimą?

Debatų metu dėmesio sulaukė V. Tamulio rinkiminiai pažadai apie nemokamą visuomeninį transportą vaikams ir senoliams, pakloti asfaltą visose miesto ir pagrindinėse kaimų gatvėse, renovuoti 11 vaikų darželių.

„Visas šis malonumas kainuos 30 mln. 800 tūkst. eurų, tai per metus sudarytų 7 mln. 700 eurų. V. Tamulis turbūt turtingas, jis žino, iš kur gaus, nes aš nežinau“, – kalbėjo S. Grinkevičius.
Į repliką atsakydamas V. Tamulis padėkojo oponentui už skaičiavimus, užsiminęs, kad jo kalkuliacijos buvo kiek kitokios.

Emigrantams sugrįžti – kino teatras ir boulingas

„Kaip žadate pritraukti jaunimą grįžti į gimtąjį Kėdainių kraštą, nes šiuo metu šnekate tik apie duobėtus kiemus ir kelio ženklus?“ – klausimą V. Tamuliui adresavo tiesioginę transliaciją internetu stebėjęs žmogus.

Jis pasiteisino kalbantis apie tai, kas žmonėms yra aktualu. O duobėti keliai – tarsi yra tapę neatsiejama kasdienybės dalimi. Prisiminęs klausimą apie jaunimo pritraukimą, skatinimą sugrįžti, kandidatas į merus ėmė pasakoti apie idėją kurti inovatyvių idėjų centrą.

Kaip šis centras ir kokiu principu veiks, kas bus jo valdytojas – paaiškinta nebuvo.

Kandidatų į merus pasiteiravus, kokią jie turi rajono viziją, siekiamybę kelioms dešimtims metų į priekį, V. Tamulis minėjo jaunatvišką miestą, kuriame visi turi darbo ir „pramogų sočiai“.

S. Grinkevičius akcentavo žmonių gerbūvį, jų laimės pojūtį, tai pateikdamas kaip esminį faktorių, sąlygą rajonui bei miestui klestėti.

„Galbūt pats jaunimas savo verslus kurtų, projektus rašytų“, – užsiminė V. Tamulis ir kalbą greitai pakreipė apie tai, jog šiuo metu jaunimas pažaisti boulingo ir pažiūrėti kino vyksta į Kauną. Esą, jeigu šiuos dalykus turėtų Kėdainiai, tuomet jaunimui nebūtų poreikio vykti į Kauną. Tačiau kaip kino teatras ir boulingas paskatintų jaunimo grįžimą – taip ir lieka neaišku…

Dėl jaunimo poreikių – nuomonės sutapo

Taip pat sulaukta susitikime dalyvavusio žmogaus klausimo, kaip ir kokiomis priemonėmis bus ateinančią kadenciją užtikrinama, kad jaunimo idėjos bei iniciatyvos būtų išgirstos.
S. Grinkevičius minėjo, jog tai įmanoma tik bendraujant su jaunimu, įsiklausant į jų idėjas. Rajono meras pateikė konkretų pavyzdį – į miesto parko rekonstrukcijos projektą įtraukta parkūro zonos idėja, kuri buvo pasiūlyta moksleivio.

„Tik bendraujant ir kalbantis galima tuos dalykus padaryti“, – akcentavo S. Grinkevičius.

V. Tamulis išsakė beveik analogišką mintį, tik pridūrė, jog jaunimo organizacijų esama labai daug, tad jų atstovai galėtų susiburti į tarybą, su kuria būtų nuolatos kalbamasi.
Kėdainių simboliai – šlovinga istorija ar šaligatviai ?

„Aš norėčiau, kad jūs man pareklamuotumėte Kėdainių rajoną. Nes meras, ypač mažesnėje savivaldybėje, visada yra tas flagmanas ir vėliavnešys, kuris turi traukti žmones atvykti. Jei vieną dieną sugalvočiau išsikraustyti iš Vilniaus, kodėl turėčiau pasirinkti Kėdainių rajoną? Ką aš čia rasčiau, ką aš čia gaučiau, kodėl čia gera gyventi?“ – abiejų kandidatų klausė debatus moderavusi žurnalistė Milda Vilikanskytė.

Meru pretenduojantis tapti V. Tamulis kaip pagrindinį išskirtinumą, kurį galėtų pastebėti atvykėliai, minėjo gatves bei šaligatvius.

„Atvažiuojat į Kėdainius. Matot – gražios gatvės, tvarkingi šaligatviai“, – pasisakymą pradėjusį V. Tamulį nutraukė audringas publikos juokas.

„Pravažiuojat miesto parką matote, kad Kėdainiai turi gražų miesto parką. Važiuojate toliau, matote Babėnų šilą, kuriame galima kultūringai pavaikščioti, laisvalaikio erdvių prikurta. Vandens telkiniai, maudymvietės prie jų. Oriai vaikšto senjorai, mamos su mažais vaikais. Visa tai, pirmas įspūdis turėtų sukelti norą keltis į Kėdainius“, – kalbėjo V. Tamulis.

Savo pasisakymą apie Kėdainių privalumus S. Grinkevičius pradėjo pasakojimu apie miesto svečius, kurių jis paklausia, kiek yra Lietuvoje senamiesčių.

„Tada išdidžiai sakau – trys didžiausi, po Vilniaus ir Kauno eina Kėdainiai. O kiek rotušių Lietuvoje? Jos yra trys – Vilniuje, Kaune ir Kėdainiuose. Trys seniausios šalies gimnazijos, tarp jų Kėdainių šviesioji, stovinti toje pačioje, istorinėje vietoje. Mūsų daugiakultūriškumas – apie škotus papasakoju, visi nustemba, iš kur tie škotai, čia, Kėdainiuose atsirado. Kas dar – 1 200 renginių per metus, yra ką veikti. Tuojau bus pastatyta ir įrengta kino salė, sutvarkytas senamiestis, bus baigta prieplauka, erdvės, kur jaunimas gali rinktis. Iš tiesų Kėdainiai turi ką parodyti ir kuo didžiuotis“, – kalbėjo S. Grinkevičius.

Tikslas – laiminga visuomenė

Kandidatų į merus pasiteiravus, kokią jie turi rajono viziją, siekiamybę kelioms dešimtims metų į priekį V. Tamulis minėjo jaunatvišką miestą, kuriame visi turi darbo ir „pramogų sočiai“.
S. Grinkevičius akcentavo žmonių gerbūvį, jų laimės pojūtį, tai pateikdamas kaip esminį faktorių. sąlygą rajonui bei miesto klestėti:

„Pirmiausia turi būti laimingi žmonės. O žmonės laimingi būna tada, kai graži aplinka, kada geras darbo užmokestis, viskas gerai šeimose. Kada sveikatos apsaugos sistemoje aptarnavimas atitinkamo lygio, kada mokyklose vaikai mokomi tikrai aukščiausiu lygiu. Kada mūsų Šviesioji gimnazija prasiplės ir nereikės spaustis tose patalpose, kada mokytojai uždirbs tiek, kad jiems nereikės galvoti apie streikus. Laimingas žmogus – tai klestintis miestas ir rajonas.“

Verslininko gyslelė prieš gerą nurodymų vykdytoją

Debatų kulminacija tapo prašymas dėl mero posto besirungiantiems kandidatams įvardinti esminę oponento gerąją savybę, padėsiančią dirbti mero poste.
„Verslininko gyslelę gerą turi“, – S. Grinkevičiaus gerąją savybę lakoniškai įvardino jo oponentas V. Tamulis.

Perrinkimo siekiantis rajono meras S. Grinkevičius prisiminė aplinkybes, kuriomis V. Tamulis tapo Kėdainių miesto seniūnu.

„V. Tamulis, kodėl aš jį pasikviečiau dirbti miesto seniūnu iš Pelėdnagių seniūnijos, jisai tikrai turi vieną gerą bruožą – kaip pavaldinio. Jis labai gerai vykdo užduotis“, – sakė S. Grinkevičius.