Kėdainiečiai minėjo tremties metines

Kėdainių rajone įvairiais renginiais paminėta Gedulo ir Vilties diena – 80-osios tremties pradžios metinės Lietuvoje. Minint šią datą teko pasitelkti kito rajono patriotišką jaunimą, o Atminties skvere prieš keletą metų planuota atminimo lenta tremtiniams taip ir neįrengta.

Birželio 14-osios pavakare patriotiški kėdainiečiai rinkosi į Kėdainių geležinkelio stotį, iš kurios prieš aštuonias dešimtis metų išskubėjo pirmieji ešalonai su kraštiečiais, tremiamais į Sovietų Sąjungos gilumą. Per pirmuosius masinius trėmimus 1941 m. birželio 14–18 d. iš Lietuvos buvo išsiųsta 17 ešelonų, apie 17,5 tūkstančio žmonių. Iš Kėdainių apskrities tomis dienomis buvo ištremtos 128 šeimos – 378 žmonės. Pirmiausia buvo tremiami stambūs ūkininkai, mokytojai, gydytojai, visų patriotinių organizacijų vadai.

Atmintį ir pagarbą žadinančiais žodžiais į susirinkusiuosius kreipėsi Kėdainių kultūros centro renginių režisierė Asta Bartkuvienė. Pagerbiant Lietuvos okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukas, padėtos gėlės ir uždegtos žvakelės prie Atminimo lentos ištremtiesiems, prie paminklo žuvusiems už Tėvynę. Bijūnų žiedai nugulė ir ant geležinkelio bėgių.

Garbės sargyboje išsirikiavo šauliai, Surviliškio V. Svirskio pagrindinės mokyklos ir kaimyninio rajono, Krekenavos miestelio Mykolo Antanaičio gimnazijos skautai. 

Istorinės atminties perdavimą jaunajai kartai akcentavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kėdainių skyriaus pirmininkas Jonas Šleževičius. „Kalbėsiu ne savo, bet kėdainiečių, kurie buvo ištremti 1941 metų birželio 14 dieną, vardu, – laikydamas rankose savo pagamintą stendą su Kėdainių krašto tremtinių nuotraukomis ir pavardėmis, prabilo J. Šleževičius. – Labai malonu matyti, kad renginyje dalyvauja tiek gražaus jaunimo. Bet jie yra iš kito rajono, tik dalis iš mūsų! O kur mūsų gimnazijos? Tokios organizacijos, kaip skautija, nėra. Labai norėčiau, kad pasižiūrėtų į šiuos vaikus, kurie suteikia patriotinius jausmus, ir kad Kėdainiuose galbūt taip pat atsirastų tokio jaunimo. Čia viskas priklauso nuo mokytojų. Garbė vadovėms, kurios sugebėjo sutelkti vaikus.

<…> Visus susirinkusius kviečiu nepamiršti. Ateina tas laikas, kai mes iškeliaujame amžinybėn. Mūsų filiale, kai 1988 metais buvo pradėta registruoti tremtinius, buvo užsiregistravę 1 154 žmonės. Pažiūrime dabar į tą sąrašą – jau turbūt daugiau kaip du trečdaliai tremtinių iškeliavę amžinybėn. Dabartiniai tremtiniai, kurie dar esame gyvi, kiek leidžia galimybės, stengiamės dalyvauti visuomeniniame gyvenime, šiek tiek pabendrauti su jaunąja karta. Turbūt tiek ir tęsime, kiek senieji tremtiniai gyvens…“

Vis tik Gedulo ir vilties diena neatsiejama nuo tikėjimo, pasiryžimo dėl savo Tėvynės, nuoširdaus žmonių bendravimo. Šią patriotinę nuotaiką palaikė ansamblis „Gedimino vyrai“: dainuojantys aktoriai Saulius Sipaitis, Vytautas Taukinaitis ir Pranas Zaremba.

Minint 80-ąsias trėmimų pradžios metines, liko neįamžintas tremtinių atminimas Atminties skvere, kovotojams už Lietuvos laisvę pradėtame kurti memoriale. Čia jau keletą metų savivaldybė sustabdžiusi kovotojų už Lietuvos laisvę įamžinimo darbus. Tremtinių įamžinimui skirtos kalvelės plokštumoje nėra nei vienos pavardės.