Kėdainiečiai ir toliau rems ukrainiečius

Kitą dieną po to, kai viso pasaulio akivaizdoje JAV prezidentas D. Trumpas ir viceprezidentas J. D. Vance`as Baltuosiuose rūmuose užsipuolė Ukrainos prezidentą V. Zelenskį, esą šis nenori nutraukti trejus metus besitęsiančio karo ir siekia tik apjuodinti Rusijos prezidentą V. Putiną, „Kėdainių samariečių“ asociacijos patalpose savanoriai vėl gamino ukrainiečiams kariams reikalingas apkasų žvakes. Ir tai buvo daroma dar entuziastingiau, kad tik kovojantieji fronte nesijaustų palikti vienui vieni.

Susirinkusieji iš pradžių darbavosi nebyliai, tarsi nenorėdami aitrinti atsivėrusios nevilties ir patirtos išdavystės žaizdos, ir tik po kurio laiko ėmė aptarinėti Ovaliajame kabinete įvykusį incidentą, sakydami, jog negali suvokti, kaip dabartinė JAV valdžia, tarsi gindama šalies agresorės, o ne nuo rusų pradėto karo nukentėjusios Ukrainos interesus, taip smogė V. Zelenskiui į paširdžius, kad Amerikai finansiniai interesai dabar daug svarbiau nei tai, ką išgyvena ukrainiečiai.

Tokių minčių vedami savanoriai neužtruko pagaminti ne vieną dėžę apkasų žvakių, kurios kartu su kita surinkta parama bus vežamos į karo draskomą šalį.

Žvakių nebegamins

Savadarbės apkasų žvakės Kėdainiuose gaminamos trečią sezoną.

Į pagalbą suskubta jau pirmąją karo Ukrainoje žiemą, kad fronte esantys kariai turėtų galimybę tokiomis žvakėmis pasišviesti bunkeriuose, pasišildyti rankas, išsivirti arbatos ar sriubos, išsidžiovinti šlapius drabužius, avalynę.

Kasmet iš Kėdainių samariečių asociacija išveždavo po maždaug 3 000 žvakių. Šiųmetį sezoną jų pagaminta dar daugiau.

„3 170. Tiek žvakių pagaminome per trečią sezoną, kuris tęsėsi nuo lapkričio mėnesio. Savanoriai kasmet tų žvakių pagamina vis daugiau, tik gaila, kad sumažėjo žmonių, norinčių jas gaminti.

Išliko patys ištikimiausi, kurie jau visus tris sezonus dirbo ir galiu pasakyti, kad gamyba labai ištobulėjo. Mes ir greičiau, ir kokybiškiau tas žvakes darome. Pasilengvinome patį procesą.

Dabar jau nereikia čia vietoje peiliais pjaustyti per aukštų skardinių ir aštrius jų kampus gludinti į plytą, jau turime ir specialią įrangą, kurioje tirpiname vašką ar parafiną ir juo užpilame skardinėse susuktą kartoną.

Kiekvienas savanoris jau žino, ką ir kaip reikia daryti, todėl ir gamyba vyksta sparčiau.

Įdomu tai, kad šiame procese mums padeda nuo šešiamečių vaikų iki 70-metį perkopusių senjorų.

Dalis savanorių yra Kėdainių rajone prieglobstį suradę ukrainiečiai, kiti yra lietuviai. Jų buvo net atvykusių iš Vokietijos.

Ir visi be problemų susikalba, net pramoksta vieni kitų kalbos.

Labai džiaugiuosi, kad nesumažėjo kėdainiečių geranoriškumas ir atjauta ukrainiečiams, nesumažėjo tų, kurie rinko ir nešė mums skardines, vašką, nebenaudojamas žvakes.

Padėjo ir „Gedulo sala“, ir bitininkai, bažnyčios, gyventojai, organizacijos.

Aišku, to nepakako, tai turėjome pirkti 300 kilogramų palmių parafino.

Pinigų tam skyrėme ir mes, ir ukrainiečiai, beje, tie patys, kurie ir žvakes gamino.

Esame paskaičiavę, kad norint užpilti apie 600 žvakių, reikia 100 kilogramų parafino arba vaško.

Kadangi orai jau šyla, be to, ir pačioje Ukrainoje gaminamos šios žvakės, nutarėme gamybą sustabdyti.

Šiandien pagamintų žvakių partija jau paskutinė, ji karius fronte turėtų pasiekti po kokių dviejų savaičių“, – sako samariečių bendrijos vadovė Sonata Patkauskaitė.

^{Apkasų žvakių gaminimo akimirkos.}

Viltis neblėsta

„Kėdainių samariečių“ asociacijoje susirinkę savanoriai, baigę gaminti apkasų žvakes, kruopščiai surinko visus likučius ir padėjo juos į sandėlį.

Gyvenimas taip išmokė, kai po pirmojo sezono nieko nepasiliko, tikėdamiesi, kad karas pasibaigs ir tų žvakių gaminti jau nebereikės, bet atėjo ir antroji, ir trečioji karo žiema… Ir vėl teko viską rinkti iš naujo.

Savanoriai išsiskirstė tikėdamiesi, kad daugiau nebeteks tuo užsiimti, kad ukrainiečiai galės pagaliau grįžti į savo tėvynę ir kad apkasų žvakes jie vešis tik kaip prisiminimą apie Kėdainiuose veikusį žvakių gamybos „fabrikėlį“.

Karas nesibaigė, paramos dar reikia

Pasak S. Patkauskaitės, nors kėdainiečiai ukrainiečiams žvakių jau nebegamins, bet kitokia parama tikrai bus vežama.

„Mes ir toliau rinksime ir vešime tai, ko ukrainiečiai labai stokoja. Jie prašo mūsų pagalbos ir mes ją teiksime, negalime būti abejingi, ypač dabar, kai amerikiečiai atsuka jiems nugarą ir svarsto nebeteikti pagalbos Ukrainai.

Prašome visų, kas tik galite, paaukoti pleistrų, bintų, vaistų nuo skausmo, peršalimo.

Taip pat ypač reikalingos sauskelnės suaugusiesiems, paklotai, drėgnos servetėlės.O miegmaišiai išvis yra aukso vertės.

Aš pati apeinu visas dėvėtų drabužių parduotuves, ir, jei tik randu, juos perku, kad žmonės galėtų šilčiau miegoti.

Karo ligoninėms labai reikia ir įvairios patalynės, antklodžių, pledų, pagalvių. Šie daiktai gali būti ne nauji, tačiau tvarkingi.

Žiemą buvo reikalingos ir šiltos kojinės. Taip džiaugiausi ir dėkojau mūsų močiutėms, kurios jas mezgė ir nešė mums.

Buvo gražu žiūrėti, kaip moterys ateidavo pas mus į atiduotuvę ieškodamos megztinių, kuriuos galėtų išardyti ir iš tų siūlų numegzti kariams ar civiliams reikalingų kojinių.

Neprašau žmonių aukoti kažko labai brangaus. Pavyzdžiui, yra labai paprastas būdas padėti – galima kartą per mėnesį atsisakyti kavos, kainuojančios 3 eurus, ir už tuos pinigus geriau nupirkti užpilamų makaronų ar košių, kurie kainuoja po keliasdešimt centų. Ir tai jau bus pagalba fronte esantiems kariams. Jiems tik reikės užsivirinti vandens ir galės bent kiek pasistiprinti. Aišku, jiems labai praverčia ir arbata, kava, higienos priemonės.

Surinktą paramą į Ukrainą vežame kartą per mėnesį. Ir tų pagalbos prašytojų vis daugėja. Stengiamės padėti ir kariams, ir ligoninėms, ir pabėgėlių centrams, todėl nenuleiskime rankų, padėkime“, – ragina samariečių bendrijos vadovė.

Jei galite kuo nors prisidėti prie pagalbos ukrainiečiams, kreipkitės į asociaciją „Kėdainių samariečiai“ telefonu 0 614 54 563. Daiktus galite atnešti adresu Senoji g. 4 (priešais Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčią).

(L. Pranckevičiūtės ir S. Patkauskaitės nuotr.)