Kėdainių miesto ir rajono gyventojai vis labiau domisi saulės elektrinių įsirengimu privačiuose ir daugiabu­čiuose namuose. Tai rodo į susitikimą su vienos iš saulės elektrinių įranga ir priežiūra užsiimančių įmonių susirinkęs nemažas būrys kėdainiečių, svarstančių individualiai pereiti prie šios atsinaujinančios energijos rūšies.


Dėmesys – kokybei

Šiuo metu Lietuvoje saulės energijos plėtra išgyvena pakilimą. Vis daugiau šalies gyventojų įsirengia tokias elektrines ne tik privačiose valdose, bet ir daugiabučiuose.

Vilniuje esančios įmonės „NoGrid“, užsiimančios saulės elektrinių įranga ir priežiūra, pardavimų vadybininkas Deividas Dimša kėdainiečiams papasakojo, kad renkantis įrangą didžiausią dėmesį reikia skirti jos kokybei.

„Norint įsirengti saulės elektrinę nereikėtų rinktis jau naudotos ar iš „antrųjų rankų“ siūlomos įrangos. 5–10 kilovatų elektrinę naudinga įsirengti ant savo pastato stogo ar pasistatyti sklype. Jeigu planuojate elektrinę iki 4kW, tuomet vertėtų rinktis dalį nutolusios saulės elektrinės iš saulės elektrinių parko“, – aiškino D. Dimša.

Kaip suskaičiuoti

Kokio dydžio saulės elektrinės reikia, siūloma skaičiuoti atsižvelgiant į metinį elektros suvartojimą, pavyzdžiui, jeigu žmogus suvartoja 5 000 tūkst. kilovatvalandžių per metus, tuomet jam reikalinga penkių kilovatų elektrinė.

Kėdainiečiai vis labiau domisi atsinaujinančiomis energijos rūšimis. Apie saulės elektrines panoro sužinoti arti trisdešimties žmonių.

„Tokiu atveju elektrinę rekomenduojame įrengti ant stogo, ją orientuoti į pietų pusę. Jeigu planuojate elektrinę rytų ar vakarų pusėse, ji sugeneruos mažiau nei tūkstantį kilovatvalandžių, tuomet rinkitės atitinkamai didesnę elektrinę“, – aiškino D. Dimša.

Pačios populiariausios saulės elektrinės yra 5, 7 ir 10 kilovatų. Standartinės penkių kilovatų – atsipirkimas su parama būtų 5–8 metai, dešimties – 5–7 metai.


Optimizuota įranga

Saulės elektrinės įrengimo kaina skaičiuojama taip – vienas kilovatas lygus 1 000–1 200 eurų. Renkantis saulės elektrinę reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar jos įranga yra optimizuota, ar ne. Šiuo metu lietuviai dažniausiai renkasi optimizuotą įrangą, kuri leidžia matyti kiekvieno modulio darbą. Neoptimizuota įranga yra pigesnė, tačiau ji turi savų minusų.

„Paprastai žmogui siūlau rinktis ilgai saulės modulius gaminančias įmones, su trečiųjų šalių draudimu. Tuomet gausite ne tik kokybišką įrangą, jos priežiūrą, bet ir draudimą“, – patarė D. Dimša.


Per kiek atsiperka

Daugeliui įdomu, kiek sutaupoma pinigų, įsirengus saulės elektrinę. Pasirodo, jeigu žmogus per mėnesį už elektros suvartojimą moka 100 eurų, tai pasirinkęs jo poreikius atitinkančią saulės elektrinę, mokėtų vos 20 eurų.

„Kaina sumažėja iki penkių kartų. Kuo daugiau žmogus momentiškai sunaudoja tiesioginės elektros, tuo greičiau saulės elektrinė atsipirks. Jeigu žmogus momentiškai sunaudoja mažiau elektros ir dalį atiduoda į elektros tinklus ir vėliau pasiima atgal, tada atsipirkimas būna ilgesnis“, – pabrėžė D. Dimša.

Nutolę parkai

Renkantis saulės elektrinę, didžiausią dėmesį reikia atkreipti į rangovą, kuris tiektų kokybišką įrangą.

„Žinoma, galima ir pačiam statytis, bet tam reikia specialaus elektriko atestato, žinių, patirties. Nuo praėjusio spalio įsigaliojo įstatymas statyti nutolusius saulės elektrinių parkus. Juose galima nusipirkti dalį saulės elektrinės, tiek, kiek reikia gyventojui“, – teigė įmonės atstovas.

Saulės parkai – naujovė Lietuvoje. Pasak D. Dimšos, tokiame parke naudingiau pirkti, nei pačiam statytis penkių ar šešių modulių saulės jėgainę ant savo namo stogo.

„Džiaugiamės, kad mes pirmieji Lietuvoje įrengėme pirmąjį nutolusį saulės elektrinių parką“, – sakė D. Dimša.

Siūlo paramą

Šių metų sausį visi šalies gyventojai galėjo gauti paramą saulės elektrinių įsirengimui. Tie, kurie nespėjo to padaryti, galės parama pasinaudoti kitąmet, kuomet vyks trečiasis finansavimo laikotarpis.

„Jeigu vieno saulės elektrinės kilovato kaina yra 1 00-1 200 eurų, tai skiriamos paramos dydis sudaro apie 323 eurus už kilovatą. Tai – trečdalis sumos“, – sakė D. Dimša.