Kėdainiečiai atsisveikina su V. Čerenkovu

Kėdainių bendruomenę sukrėtė liūdna žinia: po sunkios ligos mirė daugeliui pažįstamas kraštietis Viačeslavas Čerenkovas, dailininkas, muzikantas, interjero dizaineris, politikas.

Artimieji pranešė, kad su velioniu galima bus atsisveikinti rytoj, sausio 1 d., nuo 13 val. laidojimo namose „Gedulo sala” (Skongalio g. 1, Kėdainiai). Sausio 2 d. urna su palaikais bus išnešama 14 val.

Kraštiečiai dalijasi mintimis, prisiminimais ir skiria jautrius žodžius amžinybėn išėjusiam kolegai, draugui, bendraminčiui, bendražygiui.

„Netekom išskirtinės asmenybės, charizmatiško žmogaus, nuoširdaus draugo Viačeslavo Čerenkovo.

Netekties žinia prikėlė įvairius prisiminimus. Mūsų pažintis prasidėjo nuo 1980 m. stojamųjų egzaminų į Vilniaus dailės institutą. Mokėmės institute, buvo puikus laikas. Viačeslavo nepastebėti tiesiog buvo neįmanoma. Žmogus su gitara. Grojo instituto koridoriuose, auditorijose, vakarėliuose, visada būdavo draugų apsuptyje.

Viačeslavas buvo pirmas žmogus, į kurį 1989 m. kreipiausi pagalbos kuriant Kėdainių dailės mokyklą. Nuostabus ir kūrybingas laikotarpis. Mokinių ir kolegų mylimas mokytojas. Nemažas būrys mokinių, baigdami mokyklą, pasirinkdavo atlikti diplominius darbus pas Viačeslavą. Plenerai su Viačeslavu vyko labai išradingai, nuotaikingai. Jis mokėjo visus sudominti ir uždegti kūrybine veikla.

Prisiminimas iš vieno plenero. Pleneras vyko Kaltenio parke ant Šušvės kranto. Gyvenome palapinėse, vakare Viačeslavas pranešė, kad nesirūpinčiau pusryčiais. Ryte atsikėlusi Viačeslavą radau tvarkantį žuvį ir užkaistą ant laužo puodą. Jis išvirė nuostabią žuvienę, prikėlėm mokinius ir visi puikiai pusryčiavome. Daug gražių prisiminimų išliks mokinių, mano ir kolegų, kurie kartu dirbo su Viačeslavu, atmintyje.

Nuoširdi užuojauta artimiesiems. „

Vida Burbulienė

„Ar iš tikrųjų išeiname…? Jau suprantame, kad ne … liekam, paliekam savo gyvenimo kūrybą, apsikabinimus, šypsenas, labai reikalingus gydančius žodžius … Slavikas paliko širdingų tekstų dainas, lyriką, apsikabinusią su humoru, tapyboje – kažkieno gražaus žvilgsnio akis, švelnių spalvų pasaulį.

Buvo blogio nesakantis žmogus …

Kai susirinksim Didžiosios Rinkos aikštėje TU tikrai mums pamosi virš kurio nors senamiesčio stogo skliauto … šviesios kelionės …”.

Laima Žilytė