Šiandien minima Tarptautinė garstyčių diena, skirta vienam seniausių pasaulio pagardų. O didžiausias Lietuvoje maistinių garstyčių gamintojas įsikūręs – Kėdainiuose.
Istorikai skaičiuoja, kad garstyčių sėklos maistui buvo naudojamos dar prieš kelis tūkstančius metų, o Senovės Romoje iš jų ir vynuogių misos buvo gaminamas aštrus pagardas, davęs pradžią šiandien visame pasaulyje žinomoms garstyčioms.
Lietuvoje – nuo viduramžių
Į Lietuvą garstyčios atkeliavo viduramžiais prekybos keliais iš Vidurio ir Vakarų Europos. Iš pradžių jos buvo laikomos brangesniu prieskoniu ir dažniau naudotos didikų bei vienuolynų virtuvėse.
Vėliau, XVI–XVIII amžiais, garstyčių sėklos paplito dvaruose, o ilgainiui – ir valstiečių ūkiuose.
Lietuviai jas naudojo ne tik kaip prieskonį mėsos patiekalams, bet ir konservuojant daržoves bei dėl nuo seno vertintų gydomųjų savybių.
Šiandien sunku įsivaizduoti lietuvišką virtuvę be garstyčių, o šio pagardo gamybos tradicijas ypač puoselėja Kėdainiai. Būtent čia veikianti UAB „Daumantai LT“ yra didžiausia maistinių garstyčių gamintoja Lietuvoje.
Įmonė vartotojams siūlo keturias garstyčių rūšis ir įvairius padažus su garstyčiomis, o „Daumantų LT” produkcija pasiekia ne tik Lietuvos, bet ir daugelio užsienio šalių pirkėjus.
Sveikesnis pasirinkimas
Garstyčios – ne tik populiarus pagardas, bet ir maistingas produktas, turintis nemažai organizmui naudingų medžiagų.
Žinoma, nauda labiausiai siejama su pačiomis garstyčių sėklomis, tačiau ir kokybiškos stalo garstyčios gali būti sveikesnis pasirinkimas nei daugelis riebių padažų.
Štai kuo garstyčios naudingos:
- Turtingos antioksidantų. Garstyčių sėklose yra gliukozinolatų ir kitų antioksidantų, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso.
- Gali padėti virškinimui. Garstyčios skatina seilių ir virškinimo sulčių išsiskyrimą, todėl gali palengvinti sunkesnio maisto, ypač mėsos, virškinimą.
- Mineralų šaltinis. Garstyčių sėklose gausu:
- seleno (svarbus imuninei sistemai ir skydliaukės veiklai),
- magnio (raumenims ir nervų sistemai),
- kalcio,
- fosforo,
- geležies.
- Turi augalinių baltymų ir skaidulų. Nors stalo garstyčių paprastai suvalgoma nedaug, sėklos yra vertingas baltymų ir maistinių skaidulų šaltinis.
- Gali padėti kontroliuoti kalorijų kiekį. Paprastos garstyčios turi nedaug kalorijų – maždaug 10–15 kcal viename valgomajame šaukšte, todėl jos gali būti puiki alternatyva majonezui ar riebiems padažams.
- Gali pasižymėti priešuždegiminėmis savybėmis. Tyrimai rodo, kad kai kurie garstyčių junginiai gali padėti mažinti uždegiminius procesus organizme, nors šioje srityje dar reikia daugiau mokslinių įrodymų.
- Omega-3 riebalų rūgštys. Garstyčių sėklose yra šiek tiek augalinės kilmės omega-3 riebalų rūgščių (alfa-linoleno rūgšties), naudingų širdies ir kraujagyslių sistemai.
Garstyčios Europoje – nuo vienuolynų iki kasdienio stalo
Viduramžiais garstyčių gamybą Europoje plėtojo vienuolynai ir amatininkai. Dėl savo aštraus skonio jos ilgą laiką buvo laikomos prabangiu prieskoniu, padedančiu paįvairinti maistą, ypač laikais, kai pipirai ir kiti egzotiniai prieskoniai buvo brangūs.
Šiandien Prancūzija ir Vokietija išlieka vienos svarbiausių garstyčių kultūros šalių Europoje: Prancūzija pasauliui davė rafinuotą Dižono tradiciją, o Vokietija – stiprią kasdienio vartojimo ir dešrelių kultūrą.
Prancūzų virtuvėje garstyčios dažnai sutinkamos prie jautienos ir kepsnių, dešrelių, sūrių, sumuštinių, padažų bei klasikinių prancūziškų receptų. Vokiečiai garstyčias dažniausiai valgo su duona ir užkandžiais, įvairiomis dešrelėmis (ypač populiariomis Bratwurst), kiaulienos patiekalais, kopūstais, duona ir užkandžiais.
Tai puikus pavyzdys, kaip paprastas augalo sėklų pagardas per šimtmečius tapo nacionalinės virtuvės simboliu.
Tad Tarptautinė garstyčių diena – dar viena proga prisiminti, kad ir Kėdainiai garsėja ne tik agurkais ar konservais. Visai pelnytai šį miestą galima vadinti ir Lietuvos garstyčių sostine, kur senosios pagardų tradicijos sėkmingai dera su šiuolaikine maisto pramone.
