Penktadienį Kauno Mokslo saloje įvykęs Kauno regiono forumas subūrė verslą, savivaldą, mokslo bendruomenę ir sprendimų priėmėjus bendram tikslui – aptarti, kaip efektyviai kurti naujas darbo vietas, stiprinti regiono konkurencingumą ir užtikrinti žmonėms galimybes augti kartu su besikeičiančia darbo rinka.
Ypatingas dėmesys renginyje skirtas Kauno regiono užimtumo galimybėms – nuo kvalifikuotų specialistų rengimo iki darbo rinkos ir švietimo sistemos bendradarbiavimo stiprinimo.
Forume Kėdainių rajono savivaldybei atstovavo meras Valentinas Tamulis ir savivaldybės tarybos narys, Kauno regiono plėtros tarybos kolegijos narys Saulius Grinkevičius.
Daugiau kaip valandą užtrukusioje diskusijoje „Tvari darbo rinka: trūksta žmonių ar ryžto pokyčiams?“ nuomonėmis apsikeitė kompetentingi dalyviai: Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius; AB „Volfas Engelman“ generalinis direktorius, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Marius Horbačauskas; Kauno technologijos universiteto rektorius Eugenijus Valatka; Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis; UAB „Daumantai LT“ direktorius, Kauno regiono plėtros tarybos kolegijos narys Saulius Grinkevičius.
„Šiandien mes turime unikalią galimybę pažvelgti į užimtumą ne kaip į atskirą problemą, o kaip į bendro veikimo rezultatą. Verslas nori kurti darbo vietas, universitetai ir kolegijos – ruošti žmones, Užimtumo tarnyba – padėti jiems grįžti į rinką. Bet jei kiekvienas veiks atskirai – proveržio nebus,“ – pradėdamas diskusiją pabrėžė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V. Janulevičius.
- Esate ir verslininkas ir savivaldos politikas. Tad kas pirma – darbuotojų ar darbo vietų trūkumas? Kaip suaktyvinti darbo rinką mažesnėse savivaldybėse? – Kėdainių atstovo S. Grinkevičiaus klausė diskusijos moderatorė žurnalistė Živilė Kropaitė.
Pasak S. Grinkevičiaus, klausimų kyla, kodėl Kauno regione yra tokia gan didelė bedarbystė (apie 9 proc.), kai atlyginimai – vieni didžiausių šalyje (4-ios Kauno apskrities savivaldybės – 10-tuke šalies savivaldybių, kuriose gyventojų darbo užmokestis didžiausias).
„Iš verslo pusės viskas kaip ir gerai, bet darbuotojų trūksta“, – sako S. Grinkevičius.
Taip pat patyręs verslininkas teigė, jog keičiasi požiūris į darbuotojo vertinimą pagal amžių. Dairydamiesi darbuotojų, darbdaviai jau pripažįsta, jog didesnį pasitikėjimą jiems kelia keturiasdešimtmetį perkopę kandidatai.
S. Grinkevičius iš savo patirties prisimena atvejį, apie trumpiausiai – pusę valandos – jo įmonėje padirbusį jauną darbuotoją.
„Bendra mūsų diskusijos dalyvių nuomonė buvo, kad darbdaviai jau žvilgsnius suka nebe į Z kartą, bet džiaugiasi ateinančiais 40-mečiais – 50-mečiais darbuotojais. Jie dažnai yra pastovesni ir atsakingiau žiūrintys į savo pareigas“, – pripažįsta S. Grinkevičius.
KTU rektorius diskusijoje pasidžiaugė gabiais studentais ir pripažino, kad Lietuvoje studijuoja nemažai užsienio piliečių, kurie, deja, baigę čia mokslus, išvyksta į savo šalį.
S. Grinkevičius rektoriui paantrino, kad ir lietuvaičiai, baigę mokslus svetur, dirbti ir gyventi grįžtą į Tėvynę.
„Mano sūnus su marčia lygiai taip pat, pabaigė magistrantūrą Anglijoje, o dirbti ir gyventi grįžo į Lietuvą. Tai normalu. Jaunimas ieško geresnio išsilavinimo“, – atskleidė verslininkas ir politikas.
Diskusija pakrypo būsimų darbuotojų studijų kokybės ir aukštųjų mokyklų finansavimo link.
Į verslininko pastabą, jog KTU – 750-toje vietoje tarp Pasaulio universitetų, KTU rektorius atskleidė, jog puikių rezultatų mūsų šalies universitetai pasiekia turėdami žymiai mažesnį finansavimą nei užsienio.
Anot E. Valatkos, pavyzdžiui, Anglijos universiteto, patenkančio į reitingų šimtuką, finansavimas yra panašus, kaip visų Lietuvos universitetų kartu sudėjus.
Apibendrindamas diskusiją, S. Grinkevičius sakė, jog ir jo, ir „Volfo Engelmano“ generalinio direktoriaus, ir pramonininkų konfederacijos prezidento nuomonės sutapę – paneigtas požiūris, jog darbdaviai į darbą priima tik jaunus žmones. Vertingesni – vyresni, patyrę darbuotojai, kurių požiūris į darbą esąs atsakingesnis.
