Tarptautinė vaikų gynimo diena – tai priminimas visuomenei ir įvairioms institucijoms apie būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises bei vaikų orumą ir vertingumą. Tai pagrindinė sąlyga kuriant ir formuojant humanišką, teisinę ir dvasiškai sveiką visuomenę.

Teismas, kaip institucija, tiesiogiai prisiliečia prie šio reiškinio –  vaikų teisių gynimo, kuomet teismo proceso metu (ir ne tik jo) betarpiškai įprasminama  vaikų interesų apsauga.

Šiandien, ypatingą ir reikšmingą mums visiems dieną, apie vaiko dalyvavimą teismo procese, pasiruošimą jam, bendravimą ir kylančius iššūkius pranešimą parengė aukščiausią kompetenciją turinčios ir teisėjams bylose labiausiai padedančios tarpininkės tarp vaiko ir institucijų atstovų – Kauno apylinkės teismo psichologės Ina Božokienė ir Justina Valantinė.

Padidėjęs apklausų skaičius – ne kliūtis teikti pagalbą

Kaip žinoma, vaikams dažnai tenka dalyvauti teisminiuose procesuose, o pastaruoju metu – ypač, kai padidėjęs mažamečių ir nepilnamečių apklausų poreikis. Vaikai į teismą atvyksta liudytojo, nukentėjusiojo ar kaltinamojo statusu. Vaikai – labiausiai pažeidžiama visuomenės grandis, dėl to jiems yra reikalinga ypatinga apsauga ir rūpestis. Dėl šių priežasčių Kauno apylinkės teismas teikia prioritetą apklausiamų mažamečių ir nepilnamečių interesų užtikrinimui, už kurį atsakingi atstovai pagal įstatymą, atstovai pagal įgaliojimą bei teismo psichologai. Kauno apylinkės teismas siekia užtikrinti, kad visuose procesiniuose veiksmuose, susijusiuose su vaikais, pirmiausia būtų vadovaujamasi vaiko interesais.

Specializuotas vaiko apklausos kambarys

Kaip ir visuose Lietuvos teismuose, Kauno apylinkės teisme taip pat  yra įrengtas specializuotas vaiko apklausos kambarys: su patogia sofa, stalu, keletu minkštų žaislų ir žaidimų, taip pat įrengta vaizdo ir garso įrašymo technika, kuria vaizdas perduodamas salėje esantiems proceso dalyviams, taip užtikrinant jų teisę girdėti vaiko parodymus, užduoti klausimus ir kartu apsaugant vaiką nuo susitikimo su įtariamaisiais. Šis kambarys yra jaukus, erdvus, spalvingas, primena namų aplinką. Šiame kambaryje prieš apklausą vaikas nusiramina, gali pažaisti, pasikalbėti su psichologu.

Taip pat  yra sudaryta galimybė į šį kambarį  patekti per atskirą įėjimą, kad nepilnametis nesusitiktų  su kitais proceso dalyviais. Tačiau svarbu paminėti, jog yra atvejų, kai prieš nepilnamečių apklausą ir įstatyminiams atstovams kyla tam tikrų klausimų kaip paruošti vaiką apklausai ir pan., tuomet teismo psichologai jiems gali suteikti konsultaciją tam tikrais klausimais. 

Svarbu tinkamas pasiruošimas

Kad nepilnamečio ar asmens apklausos eiga vyktų sklandžiai, būtina vaiką specialiai tam paruošti, t.y. reiškia, kad vaikui nėra nurodoma, ką jam reikės kalbėti, o paaiškinima, kas ir kaip vyks. Svarbu atsakyti į vaikui kylančius klausimus, aptarti tai, dėl ko jis nerimauja. Vaikui aprodomas apklausos kambarys, užmezgamas teigiamas kontaktas tarp psichologo ir vaiko, išaiškinamos pareigos ir teisės bei supažindinama su apklausos struktūra ir etapais. Vaikai yra supažindinami su savo teisėmis ir pareigomis jiems suprantama kalba, atsižvelgiant į jų raidą ir kognityvinius gebėjimus.

Į apklausas vaikai ateina kuo įvairiausi, pradedant nuo gebėjimų, baigiant emocijomis. Dažnai vaikai būna ir su spec. poreikiais (įvairūs sutrikimai). Jų emocijos dažnu atveju priklauso nuo bylos pobūdžio, paruošimo (tėvų, globėjų ir pan.) ir vaiko statuso. Jei vaikams nebūna pranešama, papasakojama, kur ir ko jie eina, tai kyla labai didelis pasipriešinimas (pvz. atstovai jiems meluoja, kad važiuoja į prekybos centrą, eina pas odontologą ir t.t). Tačiau, jei vaikas tinkamai paruoštas, tai būna labai didelė pagalba mums – psichologams.

Tuo atveju, kai vaikas yra nukentėjusysis, emocijos būna labiau negatyvios, o jei liudytojas, kuris tiesiog matė įvykį – pakankamai pozityvios ar neutralios (žinoma čia nėra taisyklė, tik pastebėjimas). Bet kokiu atveju, po įvadinio pokalbio (pasiruošimo), vaikai nurimsta, nes iki tol kilo nerimas tiesiog dėl nežinojimo ir nesupratimo kaip viskas vyks. Po apklausos neretai vaikams palengvėja vien dėl fakto, kad jie pasipasakojo, tai tarsi gaunasi kaip mini terapija. Labai dažnai jiems net nesinori  išeiti iš vaikų apklausos kambario, nori ilgiau čia pabūti ir paplepėti su mumis.

Iššūkiai

Kaip ir bet kuriame darbe, mes taip pat susiduriame su tam tikrais iššūkiais. Vienas iš didesnių iššūkių – suvaldyti savo emocijas. Kartais išgirsta informacija labai stipriai suspaudžia širdį ir skaudina, bet mes negalime pasiduoti toms emocijoms ir negalime jų parodyti vaikams, nes tuomet vaikai nenorės toliau pasakoti, vengdami mus skaudinti (dėl to tėvams nepapasakoja visos tiesos, kas su jais yra įvykę, pvz. seksualinio pobūdžio nusikaltimuose). Po apklausos labai svarbu nurimti, pamąstyti, pakalbėti su kolega psichologu, nes kartais po apklausų pasitaiko ir mūsų pačių ašarų.

Nestandartinių situacijų pasitaiko nuolatos. Bet absoliučiai nelaikome problema vaiko fiziologinių poreikių tenkinimo: pailsėti, valgyti ar kt. Prieš apklausą vaikas yra perspėjamas, kad jis bet kuriuo metu gali sakyti ko nori ir mes darysime pertrauką. Yra tekę visame teisme ieškoti obuolio ar banano, nes vaikas buvo atėjęs tiesiai iš mokyklos, be pietų ir labai norėjo valgyti. Neadekvatus elgesys kartais irgi pasitaiko (pvz. smurtas ar grasinimai prieš psichologę), tačiau tai būna itin retai.

Vaiko teisė atsisakyti duoti parodymus

Svarbu pažymėti, kad viena ir pagrindinių asmens procesinių teisių yra atsisakyti duoti parodymus prieš savo artimus giminaičius ar šeimos narius arba neatsakyti į kai kuriuos klausimus.

Būna atvejų, kai vaikai pasinaudoja šia teise, tačiau bylos aplinkybės ir trečiųjų šalių pateiktos išvados rodo galimai patirtą smurtą artimoje aplinkoje. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti dėl kokių priežasčių vaikas pasirenka naudotis šia teise.

Neretai nepilnamečiui gali būti padarytas poveikis: artimieji vaiką gąsdina, kad, jeigu jis papasakos apie įvykius namuose, daugiau nebegalės gyventi su tėvais ir bus perkeltas į vaikų globos namus ar kad jo artimąjį patalpins į įkalinimo įstaigą. Taip pat dažnai pasitaikantys atvejai, kai vaikai būna skatinami ir „papirkinėjami“ materialinėmis dovanomis. Negana to, šeimos nariai linkę susitaikyti, todėl gali prašyti vaiko nepasakoti matyto įvykio vien dėl to, kad šiuo metu „viskas gerai“. Neretais atvejais šeimoje tikinama, kad vaikas yra pats kaltas ir nusipelnė tokio smurtinio elgesio.

Į šią jų teisę – atsisakyti duoti parodymus – turėtų būti atkreipiamas ypatingas dėmesys, kad nusikaltimai būtų atskleisti ir vaikas nebūtų įsuktas į „smurto ratą“, kuomet įvykiai kartojasi, kai smurtautojas po smurto atsiprašinėja, namiškius linkęs apdovanoti iki sekančio smurto protrūkio.

Konfidencialumo principas

Verta pažymėti, kad šis principas teisme galioja kiek kitaip nei psichologo kabinete. Visų pirma, mes vaikui paaiškinime kaip ir kas vyks, negalima nuo jo nieko slėpti. Taip pat, visais atvejais paminimas filmavimas ir garso įrašo darymas, papasakojant, kas girdės mūsų pokalbį, kas paskui vyks su įrašais, kur tie visi įrašai bus, kas juos matys. Iš esmės mes garantuojame konfidencialumą bylos apimtyje – apie aplinkybes mes niekur neviešinsime, patikiname, kad nei vaiko draugai, nei bendraklasiai tikrai nepamatys tų įrašų ir nesužinos jokios informacijos.

Svarbiausia – vaiko saugumas

Šis darbas ypatingas tuo, kad bent trumpam mes vaikui galime padėti – suteikti saugumą, pasitikėjimą, parodyti pagarbą, jį išklausyti. Teisminiai procesai yra labai specifinė sritis, kurie gali padaryti labai daug žalos mažamečiui ar nepilnamečiui (pvz. antrinis traumatizavimas), tad mes džiaugiamės, galėdamos kiek įmanoma labiau apsaugoti ir apginti vaiką nuo visų proceso šalių (pvz. advokatų įtakos) ir apskritai viso proceso.

Neretai vaikai apklausos kambaryje pasijaučia labai svarbūs, nes pagaliau gali išreikšti savo nuomonę, išsakyti ką galvoja, ką patyrė ar pan, kadangi dažnu atveju jų nuomonės niekas neklausia, jų patirtis nebūna svarbi. Ypatingai kalbant apie skyrybų bylas.

Teismo prioritetas ir tinkamos priemonės

Neabejotinai,  svarbiausias ir esminis vaikų interesas – augti sveikoje ir saugioje aplinkoje, kurioje jis nepatirtų psichologinės įtampos, nuolatinių konfliktų, fizinio ir psichologinio smurto. Tačiau, esant situacijai, kai vaiko interesų artima aplinka negali užtikrinti ir neužtikrino, tuo turi pasirūpinti visuomenė ar valstybės institucijos.

Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas deda maksimalias pastangas, kad užtikrintų mažųjų bylos dalyvių teises ir interesus teismo proceso metu: nuo atsakingo požiūrio ir prioritetų nustatymo iki jų įgyvendinimo tinkamomis administravimo priemonėmis (vidiniai teisės aktai, aplinka, specialistai, priemonės).

Ir svarbu nepamiršti, jog veiksmingas vaikų dalyvavimas teismo procesuose – veiksminga teisingumo sistema.

Informaciją parengė Kauno apylinkės teismo psichologės Ina Božokienė ir Justina Valantinė.

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.