Iš dalies atlaisvinus karantino ribojimus, plačiau duris atvėrė ir muziejai. Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija lankytojams praneša džiugią naujieną – nuo balandžio 16 iki gegužės 29 d. kviečia aplankyti 2020 metų vasarą Kaune surengto jau dvidešimto TARPTAUTINIO KAULINIO PORCELIANO SIMPOZIUMO KAUNAS 2020 parodą. Deja, kaip įprastai būdavo, parodos atidarymo renginys nebuvo organizuotas, tačiau būtent tą dieną užsukus į muziejų, pasitaikė puiki proga susitikti su minėto simpoziumo vadovu bei su keliais menininkais, kurie parodoje eksponuoja savo darbus

Simpoziumas vyko sudėtingu laikotarpiu

Tarptautinio kaulinio porceliano simpoziumo vadovas, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto  docentas Remigijus Sederevičius pasakojo, jog ši paroda atkeliavo iš praėjusių metų surengto minėto simpoziumo, kurį organizavo Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto keramikos katedra. ,,Simpoziumas yra tradicinis, keletą metų vykstantis renginys, praėjusiais metais vykęs sudėtingu laikotarpiu, kai dėl COVID-19 pandemijos ne visi menininkai, ypač iš užsienio, galėjo atvykti į Lietuvą, jie dalyvavo nuotoliniu būdu, nors pagrindiniai autoriai, dalyvavę konkurse, buvo atvykę. Iš viso simpoziume dalyvavo 10 autorių. Tolimiausi buvo iš JAV, Didžiosios Britanijos, Danijos, Latvijos, kiti – lietuviai“, – teigė pašnekovas.
Kokias tendencijas galės įžvelgti apsilankiusieji parodoje – ar porcelianas eksponuojamas įprastomis formomis, ar atrandama naujų?

Tarptautinio kaulinio porceliano simpoziumo vadovas, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto  docentas Remigijus Sederevičius.

„Labai smagu, kad ši paroda sugebėjo atkeliauti į Kėdainius. O porceliano simpoziumo tikslas – inovatyvių, kūrybinių būdų paieška. Mes ir kviečiame menininkus, orientuodamiesi į tai, kad raiškos būdai būtų kuo įvairesni, nors, aišku, ieškome ir tradicinių išpildymo būdų, ieškojome tokių menininkų, kurie dirba tik su porcelianu. Prieš rengdami simpoziumą, rengėme konkursą, kuriame pareiškė norą dalyvauti daugiau negu šimtas dalyvių. Buvo iš ko atsirinkti, o atrinkti buvo įvairiapusiškiausi ir tie, kurie atitinka mūsų koncepciją“, – sakė Remigijus Sederevičius.

Tarp dangaus ir žemės

Viena iš parodos dalyvių Eglė Einikytė-Narkevičienė, paklausta, kodėl pasirinko tokią įnoringą medžiagą, kaip kaulinis porcelianas, atsakė, kad greičiau ją pats porcelianas pasirinko. ,,Galbūt todėl, kad ne kiekvienam keramikui tai yra prieinama. Kaulinis porcelianas turi savo įnorius. Ir jam reikia skirti labai daug laiko. Kadangi aš daugiausiai dirbu iš akmens masės, todėl, prieš dalyvaudama simpoziume, norėjau skirti daugiau laiko pasiruošti. Parengiau formas, apmąsčiau, kaip darysiu. O tas pagrindinis iššūkis ir buvo beveik mėnesio darbas pačiame simpoziume. Bet visko apgalvoti iš anksto neįmanoma. Tik atvykusi į vietą ir pradėjusi lieti, supratau, kad masė yra ne ta, kad ji gerai neatsilupa nuo formos. Išgirdau kolegas komentuojant, kad gal mano forma bloga, turi per daug visokių raukšlelių. Nusprendžiau: tuomet daryti kitaip. Porcelianas – sudėtinga medžiaga todėl, kad reikia būti tuo metu, kai lieji patį ruošinį nuo… iki… Šis darbas visiškai skiriasi nuo lipdymo, nes lipdymas yra gryna meditacija. O čia labai techninis ir tikslus darbas – užpili formą ir lauki, kada ji ,,atšoks“. Ilgiau uždelsus, gali sugadinti darbą“, – nematomo darbo puse dalinosi menininkė Eglė.

Menininkė Eglė Einikytė-Narkevičienė ir jos ,,Horizontas“.

– O apie ką pasakoja jūsų pačios darbai?

– Mano mintis buvo padaryti darbą, kuris vadinasi ,,Horizontas“. Tai ta vieta, kur susilieja žemė ir dangus, žemiškas pasaulis su dangišku. Nurėžiau mėlyną liniją, o mano darbai atsidūrė tarp dangaus ir žemės. Kaip ir mes patys esame – viena koja danguje, kita – žemėje, – filosofiškai darbą komentavo pašnekovė.

Vazos gražiausios su gėlėmis

Nesvetimas porcelianas ir menininkui Rokui Dovydėnui. Simpoziumas jį sužavėjo savo kokybe. Menininkai į simpoziumą susirenka atrinkti, o jų darbai kuria tam tikrą dialogą tarpusavyje. Jį patį žavėjo ne tiek medžiagos galimybė dirbti, kiek bendrauti su kitais menininkais ir siekti rezultato.

– Ar esate patenkintas rezultatu?

– Labai. Šiame simpoziume buvo nerealūs menininkų prisistatymai, kiekvienas turėjom savo vakarą ir rodėm savo kūrybą. Giliau pažinom vienas kitą. Tai buvo nauja. O kalbant apie techninę pusę – pirmą kartą išbandžiau kobalto oksidą, tai labai tradicinis keramikos dekoravimo būdas, – įspūdžiais iš simpoziumo dalinosi Rokas.

Menininkas Rokas Dovydėnas šalia savo sukurtų vazų.
(Astos Raicevičienės nuotraukos)

– Ar visuomet pavyksta taip, kaip sugalvojat?

– Tikrai ne, porcelianas – tokia medžiaga, su kuria reikia išmokti dirbti, ir tie įgūdžiai neateina per vieną dieną. Prieš tai esu dirbęs su porcelianu ir žinau, ko galiu siekti ir ko tikėtis. Atkeliavau į simpoziumą su savo vizija, turėjau sumanymą padaryti cilindrines vazas, visiškai paprastas, bet gana dideles. Padedant simpoziumo vadovui R. Sederevičiui, tas formas pavyko padaryti ir padekoruoti. Džiaugiuosi rezultatu. Man gražiausios vazos, kai jos su gėlėmis. Šiose vazose įsivaizduočiau pamerktus kardelius. O šioje galerijoje eksponuoti darbus yra puiki erdvė. Vienoje salėje telpa trys keturi autoriai, – savo darbo rezultatu buvo patenkintas menininkas R. Dovydėnas.

Būtina laikytis saugumo reikalavimų

Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos kuratorė Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė lankytojus kviečia atvykti apžiūrėti parodą, šeimos nariai gali eiti grupelėmis, visiems būtina dėvėti apsaugines veido kaukes, dezinfekuoti rankas bei laikytis visų saugumo reikalavimų. Pagal muziejaus erdves, salėse gali lankytis iki dešimt žmonių.


Kaulinis porcelianas – tai medžiaga, kurią sudaro ugniai atsparus molis, lauko špatas, smėlis, kaolinas ir galvijų kaulų pelenai. Būtent tai lemia kaulinio porceliano savybes: jis yra nepaprastai tvirtas, peršviečiamas ir akinančiai baltas. Tačiau tuo pačiu tai yra labai įnoringa medžiaga.

Asta Raicevičienė

Panašios naujienos