Visame pasaulyje augant elektroninių cigarečių vartojimui tarp paauglių, kol kas bene prasčiausia situacija – Lietuvoje, rodo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atliktas tyrimas. Skelbiama, kad tarp lietuvių mokyklinio amžiaus paauglių – daugiausia elektronines cigaretes bandžiusių rūkyti 11-mečių, 13-mečių ir 15-mečių.

Tarp penkiolikmečių Lietuvoje elektronines cigaretes bent kartą yra rūkę beveik 60 proc. berniukų ir mergaičių. Tarp trylikamečių – 41 proc. mergaičių ir 36 proc. berniukų, o 11 metų amžiaus grupėje – 21 proc. berniukų ir 18 proc. mergaičių.

Pastarasis tyrimas taip pat atskleidė, kad šiuo metu rūkantys elektronines cigaretes 15 metų amžiaus grupėje nurodė 36 proc. mergaičių ir 34 proc. berniukų. Tai – daugiausiai iš visų 44 tyrime dalyvavusių valstybių.

Kitose amžiaus grupėse Lietuvos paaugliai – antri pagal šiuo metu rūkančiųjų skaičių.

Tarp trylikamečių Lietuvoje elektronines cigaretes šiuo metu rūko 20 proc. mergaičių ir 13 proc. berniukų, tarp vienuolikmečių – po 7 proc. ir berniukų, ir mergaičių. Daugiau už 11 ir 13 metų paauglius tarp tyrime dalyvavusių šalių elektronines cigaretes vartoja tik Bulgarijos paaugliai.

Tuo metu mažiausia problema dėl nepilnamečių elektroninių cigarečių vartojimo, kaip rodo PSO tyrimas, kyla Tadžikistane, Danijoje, Portugalijoje – čia elektronines cigaretes vartojusių 11-mečių fiksuojama 1–2 proc., tarp trylikamečių mažiausia rūkančių nustatyta taip pat Tadžikistane – iki 1 proc., Portugalijoje ir Kirgizstane – tarp 5 ir 9 proc.

Mažiausiai elektronines cigaretes rūkančių 15-mečių – taip pat Tadžikistane – čia jų 1–3 proc., taip pat Portugalijoje ir Kazachstane – čia šiuos įrenginius vartoja 14–18 proc. penkiolikmečių.Paauglių svaigalų vartojimo tyrimas PSO buvo atliktas 2021–2022 metais, 44 šalyse Europoje, Vidurinėje Azijoje ir Kanadoje.

NTAKD: sunkiausia kontroliuoti prekybą

Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Prevencijos koordinavimo skyriaus vedėjos Aušros Želvienės, PSO atliktas šalių palyginimas kelia nerimą ir verčia toliau ieškoti būdų, siekiant mažinti elektroninių cigarečių vartojimą tarp jaunimo.

„Teisinė bazė yra sutvarkyta, nepilnamečiai negali įsigyti jokių tabako gaminių, taip pat ir elektroninių cigarečių. Tačiau įvairių tyrimų rezultatai rodo, kad visgi vaikai ir paaugliai jų gauna. Departamentui kelia nerimą nelegali internetinė prekyba, kurią kontroliuoti yra sunkiausia“, – teigiama raštu Eltai perduotame departamento specialistės komentare.

Anot A. Želvienės, prekyba elektroninėmis cigaretėmis yra viena pagrindinių problemų, kurią reikėtų spręsti, siekiant efektyvesnės šių gaminių vartojimo tarp nepilnamečių kontrolės.

„Elektroninių cigarečių rinkodaros taikinys yra jaunoji karta, į ją investuojamos milžiniškos lėšos, kuriami patrauklūs produktai, stengiamasi didinti jų socialinį priimtinumą. Žinant, kad vaikai yra smalsūs, jiems šios priemonės yra paveikesnės nei žinios apie būsimas pasekmes ateityje ir susiformuosiančią priklausomybę“, – teigė A. Želvienė, pridurdama, jog pagrindinės efektyvios kontrolės sąlygos būtų greitas reagavimas į rinkos prisitaikymą prie įvedamų ribojimų ir jų apėjimo užkardymas.

„Vienas iš svarbių tikslų yra greitas reagavimas į rinkos pokyčius ir pasiūlos mažinimas, t.y. aktyvi stebėsena, institucijų informavimas ir efektyvus bei greitas rinkos ribojimo priemonių taikymas naujoms rinkoje aptinkamoms psichoaktyvioms medžiagoms, kad jos nespėtų išplisti rinkoje“, – sakė A. Želvienė.

SAM: tendencijos kelia nerimą

Naujausią PSO tyrimą komentuodamas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas pripažino, kad stebimos nepilnamečių elektroninių cigarečių vartojimo tendencijos verčia nerimauti. Visgi, kol kas, pasak jo, sudėtinga tiksliai įvardyti, kodėl šių gaminių vartojimo kontekste tarptautiniu lygmeniu labiausiai išsiskiria Lietuvos paaugliai.

„Sudėtinga pasakyti, kokios yra priežastys, susijusios su tokiu aukštu vartojimu būtent Lietuvoje – tam reikėtų atskirų mokslinių priemonių. (…) Galima sakyti, kad Lietuvoje nėra išplėtotos prevencijos priemonės, kurios užtikrintų kitokį elgesį, kitokią motyvaciją moksleiviams imtis kitokių veiklų“, – Eltai teigė I. Rubikas.

Visgi kaip vieną pagrindinių prie aukšto nepilnamečių elektroninių cigarečių vartojimo reikšmingai prisidedančių veiksnių I. Rubikas įvardijo prekybos šiais gaminiais ribojimų nepaisymą.

„Daug yra investuojama į šių gaminių patrauklumo didinimą jaunimui. Būtent per patrauklumo didinimą, tiek per pakuotes, tiek per produktų dizainą, jie pateikiami kaip modernūs, patogūs, stilingi gaminiai – tai yra labai svarbu jaunimui ir tas patraukia akį ir skatina vartoti tokius gaminius, visai kitaip nei įprastiniai tabako gaminiai“, – sakė I. Rubikas.

„Prisideda ir kaina – matome, kad akcizas ir galutinė gaminio kaina nėra tolygi pagal suvartojamą kiekį toms įprastoms cigaretėms, todėl sąlyginai elektroninių cigarečių akcizas yra mažesnis suvartojamam kiekiui. Taip pat prie vartojimo skatinimo labai stipriai prisideda skonių ir kvapų buvimas elektroninėse cigaretėse – tiek dėl to, kad tai yra patrauklesnis produktas, tiek dėl to, kad skonį turinčios elektroninės cigaretės yra suvokiamos kaip mažiau žalingos sveikatai, nors tai nėra tiesa“, – pabrėžė SAM specialistas.

Pasak I. Rubiko, didele dalimi prie problemos prisideda šalyje galiojančių ribojimų nepaisantys elektroninių cigarečių prekybininkai. Todėl, atkreipia dėmesį ministerijos atstovas, SAM palaikytų siūlymus uždrausti ribojimų nepaisančių įmonių veiklą.

„Turime labai neatsakingo verslo pavyzdžių, kai, uždraudus skonius ir kvapus, tie gaminiai nebuvo išimti iš prekybos, o tik pakeistos pakuotės, neįvardinant konkrečių skonių. Baudos yra nemotyvuojančios keisti tokią praktiką. Tai, iš tikrųjų, efektyvesnė priemonė tokioms priemonėms būtų visiškai stabdyti arba atimti jų veiklos licenciją – tai būtų efektyvesnė priemonė užkirsti kelią nelegaliai veiklai nei baudos, kurios iš tikrųjų sudaro labai mažą dalį įmonės pajamų ir pelno rodiklių. Tai tokią priemonę ministerija palaikytų, jei ji būtų siūloma“, – teigė I. Rubikas.

Lietuvos tėvų forumo atstovai: tėvai galėtų prisiimti daugiau atsakomybės

Lietuvos tėvų forumo (LTF) tarybos pirmininkas Kęstutis Mikolajūnas pripažįsta, kad nepilnamečių elektroninių cigarečių vartojimas, vadinamasis veipinimas, yra didelė problema. Anot organizacijos vadovo, šiuo metu šalyje esamų kontrolės priemonių nepakanka, tačiau, pripažįsta K. Mikolajūnas, į vaikų auklėjimo ir drausminimo procesą aktyviau galėtų įsitraukti ir patys tėvai.

„Man atrodo, ne visai teisinga perkelti visų socialinių problemų naštą mokykloms, nes mokykla pirmiausia turi mokyti vaiką, o ne auklėti. Tai, vis dėlto, yra tėvų atsakomybė. Šioje vietoje man norėtųsi iš mokyklos iniciatyvos jungti tėvus – (…) pačios mokyklos šios problemos neišspręs. Tai šioje vietoje norėtųsi tos mokyklos iniciatyvos įtraukti tėvus ir tokias problemas spręsti kartu“, – Eltai teigė K. Mikolajūnas.

„Mokyklų bendruomenių būrimas yra labai svarbus, nes lietuviška mokykla jungia visus socialinius sluoksnius – mokykloje susitinka tie žmonės, kurie šiaip gal ir nesusitiktų. Tai mokyklos bendruomenė tuo ir unikali, kad jungia daug skirtingų žmonių ir jei jie turi bendrą problemą, tai juos galėtų dar labiau pastiprinti padaryti daugiau gero dėl savo vaikų“, – sakė LTF tarybos pirmininkas.

Pasak K. Mikolajūno, be aktyvesnio tėvų įsitraukimo, elektroninių cigarečių vartojimo problemą, jo manymu, padėtų spręsti ir griežtesni šių gaminių prekybos ribojimai ar net tokių prekių uždraudimas.

Psichiatras L. Slušnys: vaikų rūkymas yra suaugusių problema

Tuo metu vaikų psichiatras Linas Slušnys atkreipia dėmesį, kad nepilnamečių elektroninių cigarečių rūkymo problema yra mažesnė tose šalyse, kur suaugusieji reaguoja į patį pirmą nustatytą paauglio rūkymo atvejį. Mat, pasak politiko, Lietuvoje tėvai į elektroninių cigarečių vartojimą vis dar žiūri atlaidžiau nei į tradicinių cigarečių.

„(Rezultatai geri – ELTA) ten, kur suaugusieji yra išmokyti reaguoti į pirminį atvejį kaip į rimtą – staigiai, čia ir dabar ir neatidėti to, nes trečias toks atvejis jau yra bėda. (…) Negalime sakyti, kad pirmas kartas nieko tokio – deja, tai yra situacija, kurios negalima atidėti“, – teigė L. Slušnys.

„Tai yra mūsų, suaugusių, problema, nes nemokame reaguoti į pirmuosius atvejus ir numojame ranka. Mes šioje vietoje vis dar neišprusę. (…) Pasižiūrėjus į kitas šalis – Kanadą – jie į tą sąmoningumą pastangas deda pastaruosius 30–40 metų ir taip užauga nauja karta“, – sako vaikų psichiatras.

Politikas akcentuoja, kad draudimų politika nepilnamečių vartojimo problemos neišspręs ir pažymi kompleksinių priemonių poreikį, ugdant vaikų ir tėvų sąmoningumą.„

(Pagrindiniai įrankiai situacijai keisti – ELTA) – mokyklose dėstomos prevencinės programos ir gyvenimo įgūdžių programa, įtraukimas į neformalųjį švietimą ir kad apskritai mokyklose atsirastų tam tikras service learning, kas Vakarų pasaulyje yra tam tikri pilietiškumo dalykai, kurie taip pat labai svarbūs mūsų visuomenėje“, – sako L. Slušnys.

„Draudimų kelias man nėra priimtinas, nes juos vaikai išmoksta apeiti daug greičiau nei suaugusieji aiktelėti. O sąmoningumo ugdymas – procesas ilgas, sunkus ir kartais reikalaujantis netgi tam tikrų suaugusių žmonių pasikeitimo“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas ryškus elektroninių cigarečių vartojimo augimas ne tik tarp suaugusių, bet ir paauglių. Todėl nuo 2022 m. liepos 1 d. šalyje yra įsigaliojęs draudimas prekiauti elektroninių cigarečių skysčiais su skoniais.

Šaltinis: ELTA