Šalyje mažėjant susirgimų koronavirusu skaičiui, o uždarytiems verslams viliantis karantino švelninimų, Vyriausybė trypčioja vietoje. Ant išlikimo ribos balansuojančių smulkių ir vidutinių įmonių lūkesčiai kol kas nepatenkinti. Žinomas politikas ir verslininkas, UAB „Daumantai LT“ generalinis direktorius Saulius Grinkevičius tokiam delsimui nepritaria ir sako, kad reikia nedelsiant rasti pusiausvyrą tarp sveikatos ir ekonomikos sektorių lūkesčių.
– Kaip vertinate Vyriausybės sprendimą kol kas nesvarstyti karantino sušvelninimų?
– Jeigu ankstesnė valdžia, valstiečiai, į pandemiją žiūrėjo daugiau per politinę prizmę ir prisiėmė sau ekspertų vaidmenį (prisiminkime, kad didžiausias ekspertas buvo Aurelijus Veryga), daug buvo priimama sprendimų, susijusių su politiniais dalykais, tai dabartinė valdžia nuėjo kitu keliu ir gal net per daug pradėjo kliautis sveikatos ekspertų nuomone. Nekvestionuoju fakto, kad jie yra specialistai, bet jie yra sveikatos ekspertai ir turi interesą kuo greičiau suvaldyti pandemiją, neatsižvelgdami į kitus dalykus. Tačiau gyvenimas susijęs ne vien su pandemija, bet ir žmonių pajamomis, verslais. Šioje vietoje balanso turėtų įnešti politikai. Jeigu, sakykime, Liberalų sąjūdžio frakcija Seime kalba, kad reikėtų peržiūrėti apribojimus ir protingai atlaisvinti tam tikrus verslus, tai konservatoriai užsispyrę laikosi ekspertų nuomonės ir kol kas sprendimų nepriima, nukelia juos vis kitai savaitei.
– Kai susiduria skirtingi požiūriai, paprastai ieškoma visoms pusėms priimtino sutarimo, šiuo atveju girdėti pačių įvairiausių, net kraštutinių, nuomonių, smulkieji verslininkai net apie ėjimą su šakėmis prie Seimo buvo prakalbę. Koks Jūsų požiūris?
– Sakyčiau, palaikyti vien ekspertų nuomonę nederėtų, politikams reikėtų rasti balansą tarp epidemiologų ir gyventojų lūkesčių. Savo nuomonę grindžiu ir statistiniais duomenimis. Pavyzdžiui, pagal Oksfordo universiteto parengtą vyriausybių priemonių griežtumo indeksą, Lietuvoje taikomos priemonės yra griežčiausios Baltijos šalyse. Lietuva pagal šį indeksą vertinama 70,37 balo, Latvija – 57,41, Estija – 44,444.
Tuo tarpu sergamumo rodiklis, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vasario 4 d. duomenimis, Lietuvoje mažiausias – 533,29 atvejo, Latvijoje – 560, Estijoje – 536,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Estija jau sausio 18 d. leido atidaryti restoranus, kavines, parodas, muziejus ir kitas laisvalaikio paslaugas. Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, esame labiausiai suvaržyti.
Domiuosi užsikrėtimų statistika, bet niekur nemačiau, kad būtų paskelbta, kiek užsikrėtimų užregistruota kirpyklose, didelėse parduotuvėse, mažose parduotuvėse, odontologijos kabinetuose. Dažniausiai rašoma, kad židiniai plinta senelių namuose, globos įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigose, šeimose. Jeigu tokios statistikos nėra, tai sprendimai priimami aklai – tikslių skaičių neturime, o uždarome viską. Turėtų būti aiškiai pasakyta – šios veiklos kol kas atidaryti negalima, nes ten didesnė tikimybė viruso plitimui, o šią galima.
– Smulkesnieji verslininkai kalba ir apie nevienodas konkurencijos sąlygas.
– Tam tikrų veiklų suvaržymai arba nesuvaržymai kelia nuostabą ir pasigendu logikos. Pavyzdžiui, odontologijos kabinetams dirbti leidžiama, o kirpėjams – ne, nors jų kontaktas su klientais nėra toks artimas kaip odontologų. Tas pats ir kalbant apie mažas ne maisto prekių parduotuvėles ir dideles maisto prekių parduotuves, kuriose prekiaujama beveik viskuo. Bandoma aiškinti, kad didelėse parduotuvėse mažesnė tikimybė užsikrėsti, tačiau tai manęs neįtikina. Didelėse parduotuvėse vienu metu gali lankytis keli šimtai žmonių. Į mažas, jeigu bus nustatyta aiški tvarka ir reikalavimai, vienu metu užeitų vienas-du žmonės ir tikimybė plisti infekcijai būtų mažesnė. Mažos parduotuvėlės galėtų sėkmingai dirbti ir smulkūs verslininkai užsitikrintų pajamas. Išgyventi ir išsilaikyti versle iš 260 eurų paramos yra neįmanoma.
Trūksta aiškaus reglamentavimo ir kontrolės. Pavyzdžiui, leidžiama dirbti taksi įmonėms, tad vieni vairuotojai veža saugiai, įsirengę pertvaras, kiti – net ir kaukę dėvi netaisyklingai, nosies neužsidengę. Neseniai pats Vilniuje susidūriau su situacija, kai teko įspėti taksistą tinkamai kaukę užsidėti… Čia yra bėda, žaidimo taisyklės turi būti vienodos. Reikia numatyti, kaip viskas turi būti daroma, nes dabar vyksta improvizacijos.
Šiuo metu kalbama ir apie muziejų atidarymą. Mano supratimu, pirmiausia turėtų būti atidaromi privatūs muziejai ir galerijos, valstybiniai galėtų dar pakentėti, kad atidarymas nevyktų vienu metu. Privačioms galerijoms, muziejams išsilaikyti sunkiau, pavyzdžiui, Janinos Monkutės-Marks muziejui-galerijai vienas kitas euras būtų pagalba, o Kėdainių krašto muziejus, jeigu dar savaitę kitą neatsidarys, nenukentėtų.
– Kokių sprendimų, Jūsų nuomone, dabar labiausiai reikia smulkiam ir vidutiniam verslui?
–Leidimas pradėti veiklą turi būti labai griežtai reglamentuotas ir su didžiausia atsakomybe tų verslų, kurie atsidarys ir pradės dirbti. Tai sąlygos, kad nepaleistume kontrolės taip, kaip buvo padaryta po pirmojo karantino.
Manau, turi būti kuo greičiau palaipsniui atlaisvinamos veiklos ir verslai. Mano supratimu, tai turėjo būti daroma anksčiau, pasirenkant atskiras savivaldybes, kuriose sergamumas mažas, ir saugiausias veiklas. Procesas turi būti kontroliuojamas, suprantamas ir gal jau iki šios dienos pusė veiklų būtų galėję veikti.
