Karščiui jautrūs ir gyvūnai: kaip jais pasirūpinti?

Gyvūnų gerove besirūpinantys specialistai prašo gyventojų šiomis karštomis dienomis nepamiršti ir gyvūnų, kurie irgi kenčia nuo didžiulės kaitros.

Pagrindiniai dalykai į ką reikia atkreiptį dėmesį per karščius:

– Nelaikykite gyvūno tiesioginėje saulėje, jei jau taip atsitinka, kad tenka išvesti jį į saulėkaitą, leiskite jam pabūti pavėsyje kas 30 min.

– Aprūpinkite augintinius gėlu vandeniu. Visada jo turėkite vaikščiodami ar keliaudami.

– Tvankiomis dienomis, apribokite augintinių fizinę veiklą: atsisakykite įtemptų treniruočių, intensyvaus bėgiojimo, dūkimo ar pagalių, kamuoliukų gaudymo parke.

– Niekada nepalikite keturkojo įkaitusioje mašinoje, nes kyla didelė šilumos smūgio rizika. Gyvūnams pavojinga net ir 15 laipsnių šiluma.

– Vedžiokite šunis anksti ryte arba vėlai vakare, kai būna vėsiau.

– Venkite karštų paviršių tokių kaip asfaltas, smėlis, plytelės.

Ilgai bėgiojant įkaitusia danga, augintinių kojų pagalvėlių oda perkaista, tampa skausminga, neretas pradeda šlubuoti.

Pirmoji pagalba nudegus – šlapiu rankšluosčiu trinti letenėles. Pėdučių apsaugai naudokite vašką, vazeliną, specialius kremus arba uždėkite batukus.

Kam karštis pavojingiausias?

Dažniausiai saulėje nudega trumpakailiai ir šviesiaplaukiai gyvūnai. Nuo karštų spindulių nukenčia mažiau plaukuotos vietos, pvz., nosis, pilvas, ausys, pėdutės. Negydomi nudegimai gali sukelti net odos vežį. Apsaugai rinkitės specialiai naminiams keturkojams skirtus kremus: be cheminių priedų, su bent SPF 30 vandeniui atsparia apsauga.

Ilgo kailio šunis vasaros mėnesiais galite apkirpti, bet jokiu būdu neskuskite plikai. Plaukų sluoksnis saugoja nuo saulės nudegimų ir perkaitimo.

Ką daryti sunegalavus augintiniui?

Pagrindiniai perkaitimo požymiai – sunkus dusulys, sausos arba ryškiai raudonos dantenos, tirštos seilės, vėmimas, viduriavimas, drebančios kojos.

Pirmoji pagalba perkaitus gyvūnui – perkelkite jį į pavėsį arba vietą su oro kondicionieriumi. Ant jų galvos, kaklo ir krūtinės dėkite ledo paketus ar šaltus rankšluosčius arba liekite vėsiu (ne šaltu) vandeniu. Leiskite jiems išgerti nedidelį kiekį vėsaus vandens arba palaižyti ledo kubelius.

Per karščius būtina pasirūpinti ir ūkiniais gyvuliais

Pasak veterinarijos specialistų, tiek ganyklose ganomi, tiek tvartuose laikomi gyvūnai turi turėti galimybę nuolatos gauti vandens. Reikėtų pasirūpinti, kad karščiausiu dienos metu ganomi gyvūnai nebūtų laikomi saulės atokaitoje. Tam puikiai gelbsti medžių paunksnės, pavėsinės, stoginės ar kt. Be to, per patį vidurdienį ūkinius gyvūnus galima parginti į tvartus ar aplaistyti vandeniu. Taip pat patariama apsaugoti gyvūnus nuo kraujasiurbių vabzdžių.

Karščių metu vežėjai ir gyvūnų palydovai turėtų atkreipti dėmesį į transporto priemonių būklę, užtikrinti, kad jose veiktų girdymo, vėdinimo bei signalizavimo sistemų įrenginiai, vežimo metu būtų suteikiamas didesnis plotas gyvūnams, ypač ilgų kelionių metu. Turi būti pakankamas kiekis pakratų, pašarų, daugiau vandens atsargų. Nereikėtų planuoti ilgų kelionių per karščius, jeigu tai neišvengiama – stengtis vežti vėsesniu paros metu (pvz., naktimis). Trumpais atstumais gyvulius vežti į skerdyklas reikėtų anksti ryte ar vėliau vakare. Transporto priemonėse turi būti įrengtos temperatūros kontrolės sistemos ir duomenų registravimo įrenginiai, funkcionuoti signalizacijos sistema, įsijungianti ir pranešanti vairuotojui, kai transporto priemonėje temperatūra pasiekia aukščiausią ar žemiausią ribą.

Parengta pagal VMVT ir GGI inf.