Search
Pradžia

Įvesti apribojimai siekiant sustabdyti užsikrėtimų COVID-19 infekcija plitimą daugeliui žmonių ir vėl keičia kasdieninį gyvenimą. Reikia laiko, kad priprastume prie naujos realybės: darbo iš namų, laikino nedarbo, vaikų mokymosi namuose, fizinio kontakto trūkumo su kitais šeimos nariais, draugais ir kolegomis.

Ir vėl reikia prisitaikyti

Prisitaikymas prie tokių gyvenimo būdo pokyčių, baimės užsikrėsti virusu ir nerimo dėl ypač pažeidžiamų artimųjų valdymas mums visiems kelia iššūkių. Ypač sunku su jais susidoroti gali būti žmonėms, turintiems psichinės sveikatos problemų.

Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininkai pastebi, kad prisitaikymą prie besikeičiančios ir nesaugios situacijos apsunkina ir tai, kad bandymo suvaldyti viruso plitimą priemonės atriboja mus nuo įprastų streso įveikimo būdų. Pavyzdžiui, ribojamos galimybės atsipalaiduoti susitinkant su artimaisiais ar užsiimant laisvalaikio veiklomis. Taigi tenka ieškoti kitų, galbūt mums mažiau įprastų, pagalbos sau būdų.

Laimei, yra daug dalykų, kuriuos galime daryti rūpindamiesi savo pačių psichine sveikata ir padėdami kitiems, kuriems galbūt reikia papildomos paramos ir globos.

Ką galime padaryti

Štai keletas patarimų, kurie galėtų jums praversti.

  • Laikykitės įprastos dienotvarkės arba sudarykite naują:

kelkitės ir eikite miegoti kasdien panašiu laiku,

laikykitės asmeninės higienos,

maitinkitės reguliariai, valgykite sveiką maistą,

reguliariai mankštinkitės,

nustatykite laiką darbui ir poilsiui,

skirkite laiko mėgstamai veiklai.

  • Sumažinkite naujienų srautą. Pamėginkite sumažinti laiką, kurį skiriate žiūrėdami, skaitydami arba klausydamiesi naujienų, kurios jus verčia nerimauti ar sielvartauti. Susipažinkite su naujausia informacija iš patikimų naujienų šaltinių nusistatytu metu, vieną ar du kartus per dieną. Klausykite valstybinės ir vietos valdžios institucijų patarimų ir rekomendacijų, sekite informaciją
  • Palaikykite socialinį kontaktą. Jei galimybės judėti apribotos, palaikykite reguliarų kontaktą su jums artimais žmonėmis telefonu arba internetu.
  • Alkoholio ir narkotikų vartojimas. Ribokite išgeriamo alkoholio kiekį arba iš viso jo nevartokite. Nepradėkite vartoti alkoholio, jei prieš tai to nesate darę. Venkite vartoti alkoholį ir narkotikus siekdami įveikti baimę, nerimą, nuobodulį ir socialinę izoliaciją.

Nėra jokių įrodymų, kad alkoholio vartojimas turėtų kokį nors poveikį, apsaugantį nuo virusinių ar kitų infekcijų. Tiesą sakant, yra priešingai – alkoholio vartojimas yra žalingas, nes siejamas su padidėjusia užsikrėtimo ir prastesnių gydymo rezultatų rizika.

Be to, būdami apsvaigę galite nepajėgti laikytis asmeninės saugos priemonių, tokių kaip rankų higiena, ar tiesiog apie tai pamiršti.

  • Ribokite laiką prie ekrano. Sekite, kiek laiko kasdien praleidžiate prie TV, kompiuterio ar telefono ekrano. Darykite reguliarias pertraukėles.
  • Videožaidimai. Nors videožaidimai gali pasitarnauti kaip atsipalaidavimo būdas, daug laiko praleisdami namuose galime jausti potraukį prie žaidimų užsibūti ilgiau nei įprastai. Užtikrinkite, kad savo dienotvarkėje skiriate pakankamai laiko kitokioms veikloms.
  • Socialinės medijos. Savo paskyras socialiniuose tinkluose naudokite pozityvioms ir vilties teikiančioms istorijoms platinti. Pataisykite pamatytą neteisingą informaciją.
  • Padėkite kitiems. Jei galite, pasiūlykite pagalbą kitiems žmonėms savo bendruomenėje, pavyzdžiui, padėkite nupirkdami maisto ir jį pristatydami.
  • Palaikykite sveikatos priežiūros darbuotojus. Pasinaudokite galimybe nuotoliniu būdu arba per savo bendruomenes padėkoti sveikatos priežiūros darbuotojams ir visiems tiems, kurių darbas susijęs su atsaku į COVID-19. 

Nereikia diskriminuoti

Baimė – normali reakcija netikrumo, nežinios situacijose. Bet kartais baimė išreiškiama kitus žmones skaudinančiais būdais. Atminkite:  

  • Elkitės maloniai. Nediskriminuokite kitų žmonių dėl to, kad baiminatės COVID-19 plitimo. 
  • Nediskriminuokite žmonių, kurie, jūsų manymu, gali sirgti koronavirusu.
  • Nediskriminuokite sveikatos priežiūros darbuotojų. Jie nusipelno mūsų pagarbos ir dėkingumo.

Jei esate tėvai

Stresinėse situacijose vaikams būdinga siekti daugiau jūsų dėmesio. Ką galite padaryti:

  • Kiek įmanoma, išlaikykite įprastą dienotvarkę arba sudarykite naują, ypač jei privalote likti namuose.
  • Pasikalbėkite su vaikais apie koronavirusą atvirai, jų amžiui tinkama kalba.
  • Padėkite savo vaikams, jei jie mokosi namuose, ir užtikrinkite, kad būtų skiriama laiko žaidimams.
  • Padėkite vaikams rasti teigiamų būdų išreikšti savo jausmus: baimę, liūdesį. Tam gali pasitarnauti bendra kūrybinė veikla, pavyzdžiui, žaidimai ar piešimas.
  • Padėkite vaikams išlaikyti kontaktą su draugais ir šeimos nariais telefonu ir virtualiais kanalais.
  • Užtikrinkite, kad jūsų vaikai kasdien atsitrauktų nuo ekranų ir kartu su jumis leistų laiką užsiimdami kitokiomis veiklomis. Imkitės kūrybos: nupieškite piešinį, parašykite eilėraštį, pastatykite iš kaladėlių statinį, iškepkite pyragą, dainuokite ir šokite. Jei turite galimybę, pažaiskite kieme.
  • Pamėginkite užtikrinti, kad jūsų vaikai nepraleistų žymiai daugiau laiko nei įprastai, žaisdami videožaidimus.

Jei esate vyresnio amžiaus

  • Palaikykite reguliarų ryšį su jums brangiais žmonėmis: telefonu, el. paštu, socialiniais tinklais ar vaizdo konferencijos būdu.
  • Kiek įmanoma tiksliau laikykitės įprasto valgio, miegojimo ir mėgstamų veiklų režimo.
  • Išmokite paprastų kasdieninių mankštos pratimų, kuriuos galite atlikti namuose karantino metu, kad išlaikytumėte judesių mobilumą.
  • Išsiaiškinkite, kaip prireikus gauti praktinę pagalbą: išsikviesti taksi, užsisakyti maisto į namus ar kreiptis medicininės pagalbos. Pasitikrinkite, ar turite nuolat vartojamų atsargų mėnesiui ar ilgesniam laikui. Jei reikia, prašykite šeimos narių, draugų ar kaimynų pagalbos.

Jei turite psichinės sveikatos problemų

  • Jei gydotės nuo psichinės sveikatos sutrikimo, būtinai toliau vartokite jums skirtus vaistus ir  užsitikrinkite tolesnį jų įsigijimą. Jei lankotės pas psichinės sveikatos specialistą, išsiaiškinkite, kaip tęsite šios pagalbos gavimą karantino metu.
  • Palaikykite ryšį su žmonėmis, kurie jumis rūpinasi, ir išsiaiškinkite, su kuo galite susiekti dėl pagalbos, jei jūsų psichinė sveikata pablogės.
  • Jei gydotės nuo alkoholio ar narkotikų vartojimo, nepamirškite, kad dėl karantino gali išaugti baimės, nerimo ir izoliacijos jausmas, kuris gali padidinti atkryčio, gydymo ir jo režimo nesilaikymo riziką. Būtinai toliau vartokite skirtus vaistus, ypač jei jums skiriami opioidai, tokie kaip metadonas ar buprenorfinas, ir išsiaiškinkite, kaip jų gauti reguliariai. Jei jums teikiama psichologo ar paramos grupės pagalba, išaiškinkite, kaip ji bus tęsiama karantino metu.
  • Jei gydotės nuo žaidimų ar lošimo priklausomybės, jei įmanoma, tęskite gydymą. Išsiaiškinkite, kokie galimi būdai tęsti gydymą užsidarymo namuose laikotarpiu.

Parengta pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas