Kai atsiveria kabineto durys ir įžengia kaminkrėtys Tadas, net ir per kaukę gali jausti šypseną. Gera nuotaika ir pozityvumas, sako kėdainietis Tadas Lagunovičius, yra nuolatiniai jo palydovai. Ir dar – meilė savo darbui, kai visiškai nesvarbu, kad grįžęs į namus suodžius nuo savęs turi gremžti šveistuku.

Tadas dirba įmonėje „Lifosa“, o laisvu metu jis valo kaminus. Šia veikla vyras užsiima jau maždaug penkerius metus. „Sveiki visi. Sulaukus ne vieno pagalbos prašymo dėl užsinešusio kamino teks dar vieną dieną šiais metais padirbėti prie kaminų valymo. Panašiai, kaip SEL’ui, kuris kiekvienais metais rengia atsisveikinimo koncertą, bet taip ir nepavyksta atsisveikinti“, – tokiu linksmu įrašu socialiniame tinkle baigiantis 2021-iesiems pasidalino Tadas.

Kėdainių mugės“ pokalbis su kaminkrėčiu Tadu – apie netradicinio verslo idėją, juodai ne juodą darbą ir, žinoma, apie kaminus.

Pradėjęs dirbti Tadas daug dėmesio skyrė reklamai, o dabar ji sklinda iš lūpų į lūpas.

Tadai, kokia buvo šios veiklos pradžia ir kaip tapote kaminkrėčiu?

– Reikėjo tėvams išvalyti kaminą. Pasiskambinome į aplinkinius miestus, norėjome išsikviesti kaminkrėtį. Taip sužinojome kainas. Tada kiek sunkiau gyvenome ir pasirodė brangu. Nusipirkau įrankius, išvaliau kaminą mamai, tada – kaimynui. Žiūriu, kad galima ir užsidirbti…

Nusipirkau įrankius, išvaliau kaminą mamai, tada – kaimynui. Žiūriu, kad galima ir užsidirbti. Mamai kaminą išvaliau taip, kaip „gavosi“. O tada pradėjau domėtis.

– „Išvaliau kaminą mamai“ skamba labai paprastai. Tačiau kaip išvalėte, kaip išmokote?

– Viskas yra internete. Mamai kaminą išvaliau taip, kaip gavosi. O tada pradėjau domėtis. Domėtis, beje, teko daug. Taip, po truputį dirbdamas, viską išmokau.

Sako, kad pagal „YouTube“ galima net namą pastatyti.

– Tiesa, nes visko internete yra. Reikia tik domėtis ir netingėti.

Kokia yra Jūsų darbo specifika, ką sunkiausia išmokti?

– Kad visi kaminai ir krosnys yra skirtingi. Visas angas išsiaiškinti – tai sunkiausia. Kai ateini pas žmogų, turi išsistudijuoti patį pečių, kaminą, kaip kas yra. Nes kiekvienas – skirtingas. Kiekvienas specialistas juk statė savaip. Būna, kad kaminas ne tiesiai išmūrytas, būna ir angų daug. Viską turi suprasti.

Kai T. Lagunovičius įsigijo įrangą, ant stogų lipti tenka gerokai rečiau.

Kiek užtrunka vieno kamino valymas?

– Labai priklauso nuo situacijos. Gali užtrukti tik 15–20 minučių, jei valoma profilaktiškai. Bet būna, kad ir porą valandų užtrunku, dirbdamas be sustojimo.

Jei porą valandų – tai reiškia, kad kaminas buvo prieš tai ilgai nevalytas?

– Daug turėjau tokių kaminų, kurie buvo gyvenime nevalyti. Žmonės jau galvojo užtaisyti skylę ir įrengti naują kaminą.

Būna, atvažiuoji visas suodinas, o žmogus nori prisiliesti, nes kaminkrėtys juk neša laimę. Ieško sagos, sako, patrinti ją reikia, nes tai atneš laimę.

Kaip yra valomi kaminai?

– Pradžioje turėjau lazdą ir paprastą šepetį. Pirkdavau juos iš prekybos centrų. Daug jų turėjau, gal per 20, nes kaminų diametrai skirtingi. Todėl individualiai kiekvienam kaminui reikėdavo pritaikyti šepetį. Paskui nemažai investavau, domėjausi, kaip šį procesą galima patobulinti. Investavau į įrangą ir dabar jau esu ją įsigijęs.

Norėjau tobulėti, investuoti, kad būtų įrankiai geresni. Vyresni žmonės kartais sako: tu negalvok, kad aš stebiu, blogai ar gerai tu padarysi, bet gyvenime nesu matęs, kaip tai daroma. Man smagu dėl to. Ir taip pat dėl to, kad žmonės įvertina. Kai pamato kibirais tempiamus suodžius, tada sako, kad dar gyvenime to nematę. Viskas šiame darbe svarbu: įranga, žinios.

Stengiuosi nepagadinti savo vardo, nes blogos žinios apie tave daug greičiau sklinda nei geros. Nenoriu nuvilti klientų.

Kokia yra dabar Jūsų įranga?

– Įranga – tai suktukas, ant kurio dedama lazda, o ant lazdos – šepetys. Taip, sukimosi būdu, valomi kaminai. Tai man labai palengvina darbą. Ir žmogui gerai, nes kaminus išvalau tikrai gerai.

Prieš kūrenimo sezoną per dieną tenka išvalyti net ir dešimt kaminų.

Pasiskaičiavau, kad į įrangą esu investavęs apie 3 tūkstančius eurų. Bet tai atsipirko, pasiteisino šimtu procentu – beveik nebereikia lipti ant stogo ir galiu kaminus valyti iš apačios. Be to, tokiu oru, žiemą, lipti ant stogo yra pavojinga. Turiu mažą dukrą, dėl jos gyvenu ir turiu saugoti save. Apie tai visą laiką pagalvoju.

Seniau dažnai tekdavo lipti ant stogų?

– Kiekvienu atveju turėdavau lipti ant stogo. Būdavo 3–4 aukštų daugiabutis namas – reikėdavo lipti. Pradžioje labai bijojau. Nes ir aukštis, ir didžioji dalis stogų atgyvenę – baisu, kad neįlūžtum.

Dabar lengviau. Žiūriu pagal situaciją, ar reikia lipti ant stogo. Senjorai kartais sako: kaip tu išvalysi kaminą, neužlipęs ant stogo?

Ir, kaip Kalėdų Senelis, nenusileistum kaminu?

Grynai. Dabar lengviau. Žiūriu pagal situaciją, ar reikia lipti ant stogo. Senjorai kartais sako: kaip tu išvalysi kaminą, neužlipęs ant stogo? Tada prisitaikai prie žmogaus ir lipi, kad klientas būtų patenkintas.

Kalbant apie klientus, apie 80 procentų jų yra vyresnio amžiaus. Tokie žmonės, beje, ir į kaminų valymą, priežiūrą žiūri atsakingiau. Jaunesni žmonės ne tokie atsakingi.

Mažiau atsakingi – tai periodiškai nevalo kaminų?

– Taip. Skambina jau, kai striokas. Sako: reikia, kad šiandien atvažiuotum. Bet kai žmogus kamino valymu rūpinasi nuolat, valo jį, tada ir darbų kaina daug mažesnė. Turėjau ir rekordą – buvo trys karučiai suodžių iš 11 metrų kamino. Labai daug, tai mano darbo rekordas per penkerius metus.

„Dėviu apsaugas. Ir akys uždengtos“, – apie savo darbą pasakojo kaminkrėtys.

Šiam darbui, be abejo, reikia ir fizinės ištvermės?

– Ir jėgos, ir ištvermės. Atrodo, kas čia yra – sukti? Bet jėgų reikia nemažai.

Kaminkrėtys, rodos, asocijuojasi su pasakos personažu. Gal šiek tiek – net su romantika.

– Man tokių asociacijų nekyla. Bet pastebėjau, kad žmonės labai džiaugsmingai, pamatę mane, reaguoja. Būna, atvažiuoji visas suodinas, o žmogus nori prisiliesti, nes kaminkrėtys juk neša laimę. Ieško sagos, sako, patrinti ją reikia, nes tai atneš laimę.

Ar kaminkrėčio darbas – labiau sezoninis?

– Darbo turiu visus metus, yra daug nuolatinių klientų. Su jais sutariame, kad išvalom kaminą vasarą – bus ramu. Tad ir vasarą aš dirbu. Bet daugiau darbo rudenį, prieš kūrenimo sezoną. Būna, kad tada per dieną išvalau net dešimt kaminų.

Fizinis nuovargis labai jaučiasi po dešimties kaminų?

– Labai. Ir svoris po rudens nukrenta. Kai prasideda šalnos, irgi daug darbo būna. Po nekūrenimo žmonės užkuria pečių ir mato, kad šnipštas gaunasi. Tada kviečiasi mane.

Žmona domisi, kiek kaminų valysiu, kaip sekasi. Tikrai viską galima suderinti – ir nuolatinį darbą, ir verslą, ir šeimą. Tik reikia turėti noro ir netingėti.

Ar tenka pasikalbėti su klientais, ne tik išvalyti kaminą?

– Taip, nemažai klientų tapę tarsi draugais. Apie dukrą jiems papasakoju, kaip ji auga.

Kaip žmonės Jus randa? Skelbimai, reklama ar iš lūpų į lūpas?

– Iš karto daug dėmesio skyriau skelbimams ir skrajutes į pašto dėžutes kaimuose mėtydavau. Dabar to nebereikia. Pamenu, kai iš vieno kaimo tris karučius suodžių išvežiau, paskui pusę to kaimo kaminų išvaliau. Geriausia reklama yra gerai dirbti. Tai ir stengiuosi daryti maksimaliai. Ne 100, o 110 procentų.

Būna, kad lipu ant stogo ir matau, kad šiferis atsilupo. Sakau: suraskit vinį ir plaktuką, sutvarkysiu. Už tai pinigų neimu, o žmogui labai smagu būna. Taip ir nutinka, kad padarai tuos papildomus 10 procentų virš šimto. Žmonės tai įvertina, rekomenduoja kitiems.

Taip kamino anga atrodo prieš valymą ir po jo.

Bet turbūt viskas nėra taip paprasta ir Jūs, matyt, turite verslumo DNR.

– Minčių daug visą laiką turėjau, kaip papildomai užsidirbti. Bet čia atradau save.

O kaip į šią Jūsų verslo idėją reagavo artimieji?

– Žmona iš pradžių netikėjo. Sako: ką tu čia dirbsi, purvinas darbas. Bet po poros metų ji jau ir draugėms pasigiria, kad vyras turi versliuką. Įtikinau žmoną, kad galima taip užsidirbti, kad viskas gerai. Žmona domisi, kiek kaminų valysiu, kaip sekasi. Tikrai viską galima suderinti – ir nuolatinį darbą, ir verslą, ir šeimą. Tik reikia turėti noro ir netingėti.

Ir, matyt, nėra juodo darbo? Nebūna jo nešvaraus – perkeltine prasme?

– Manau, kad ne. Aš žmonėms šypseną sukeliu, bet ne pašaipą. Viskas man labai gerai.

Kiek dar galvojate valyti kaminus?

– Kol sveikata leis. Galvoju, net jei nuolatiniame darbe gaučiau labai daug pinigų – šį darbą vis tiek dirbčiau. Galbūt mažiau, bet dirbčiau.

O suodžių neprisikvėpuojate?

– Dėviu apsaugas. Ir akys uždengtos. Bet patenka vis tiek. Ir jie lengvai nenusiplauna. Įsivaizduokit, kai dešimt kaminų valau. Būnu juk visiškai juodas. Tada grįžtu namo, pasiimu šveistuką ir šveičiuosi. Bet ir po to dar porą dienų lieka toks tarsi rūkyklos kvapas.

Asmeninio albumo nuotraukos

Panašios naujienos

3 Responses

  1. Audrius

    Paas mane taip ir neatėjo, rekomendavau uošviui, Tadikas atvažiavo apsižiūrėt, sutarėme laiką, uošvis pasiemė išeiginę, o Tadikas taip ir napasirodė ir telefonu nebeatsakė. Saugokitės sukčiaus, imkit užstatą

    Atsakyti
    • Kaminkrėtys Tadas

      Sveikas Audriau, puikiai atsimenu šia situacija. Pripažystu savo kalte Gal tikrai tuo metu truko to atsakingumo ir drąsos valant toki aukšta kaminą, bet aš jau išaugau, subrendau ir tikrai taip nebesielgiu. Tikrai nesu ir nebuvau sukčius, nesukčiauju, tik sakau nebuvo išugdytas atsakingumas. Tad nuoširdžiai atsiprašau už praeities klaidas

      Atsakyti
  2. Audrius

    Vistiek likai man kaip sukčius, jau nebeišpirksi kaltės čia atgailaudamas…

    Atsakyti

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.