„Aš jau kitą dieną, pastačius eglę Didžiosios Rinkos aikštėje atėjau su ja pasisveikinti ir pažiūrėti kaip ji ten jaučiasi“, – šiltai, kaip apie kažką labai artimo, atsiliepė dovanotos kalėdinės eglės savininkas Vidmantas Namajūnas.
Įdomu, kiek kalėdinei eglei metų, kokio ji svorio bei ūgio, kokia jos pasodinimo istorija bei kaip kilo mintis ją padovanoti – viską sužinojome iš eglės šeimininkų, apsilankę jų namuose J. Biliūno gatvėje.
Sužinoję apie galimybę padovanoti – nesuabejojo
Apsilankius Ninos ir Vidmanto Namajūnų namuose rūpėjo sužinoti, ar jie sunkiai atsisveikino su beveik 40-ties metų augintine, sidabrine egle.
Bet pirmiausia, kaip kilo mintis padovanoti miestui savo išaugintą eglę?
Vidmantas Namajūnas pasakojo, kad atvažiavę giminaičiai jau ne vieną kartą pasigrožėdavo jų išauginta egle.
„Aš ir sakau, eglė tai labai graži, tokia didžiulė, o jei per audrą nulauš, ką tada daryti“, – gal prieš mėnesį jiems atsakė Vidmantas ir tuoj pat iš giminaičių sulaukė pasiūlymo, neva jie skaitė laikraštyje, gal kas nors padovanos miestui kalėdinę eglę.
Jau kitą dieną Vidmantas paskambino Kėdainių rajono mero sekretorei ir pasiūlė savo eglę.
Atvažiavę UAB „Laumetris“ vyrai išmatavo eglės aukštį, plotį. Pasirodo, kad buvo pasiūlytos dar dvi eglės, bet, pasak vyriškio, loteriją „laimėjo“ Namajūnų kieme auganti eglė.
Eglės kirtimo ir išvežimo diena šeimininkams buvo labai įspūdinga ir liks įsimintina.
„Privažiavo daugybė technikos – net trys kranai buvo, didžiulė priekaba eglei išvežti, baisu, kas čia darėsi gatvėje“, – prisiminė V. Namajūnas.
Vaikai augo kartu su egle
„Bet gražiausia man buvo, kai ją pakėlė. Aš jau sakiau, tikrai verksiu, kai man reikės su ja atsisveikinti, kadangi ji pasodinta buvo tada, kai vaikai dar buvo maži, jie augo kartu su šia egle.
Pamenu, neturėjom prie ko sutikti Naujuosius metus, tada ir pasodinom ją. Tai būdavo, mes ir šokdavom prie tos eglės. Vaikai jau užaugo ir su šia egle reikėjo atsisveikinti.
Visą procesą aš stebėjau iš namų, nuo vieno lango, prie kito. Bet kai ji pakilo nuo žemės virš namų, buvo toks grožis.
Labai gražiai ir profesionaliai ją nupjovė, ji net nepajudėjo iš vietos, kol nepakilo, paskui eglę paguldė į priekabą ir išvežė, – nesenais išgyvenimais dalinosi Nina Namajūnienė. – Aišku, tuo metu suspaudė širdį, bet nepravirkau, toks jos likimas. Nei sūnus, nei dukra neprieštaravo, kad eglė būtų padovanota.“
Eglė pirkta už „vagnoriukus“
Tiksliai, kuriais metais buvo pasodinta eglė, Vidmantas nepamena, tik gerai prisimena, kad eglės sodinuką pirko turguje ir mokėjo laikinaisiais pinigais, vadinamosiomis vagnorkėmis. Eglės sodinukas tąkart kainavo 50 „vagnoriukų“. Kai nupjovė, eglės metus skaičiavo pagal rieves – jų buvo arti 40-ties.
„Kaip dabar atsimenu nurodymus iš pardavėjo, kaip pasodinti sodinuką, kad šakos eitų pažeme.
Du jauni vyrukai paaiškino, kad eglę reikėtų giliau pasodinti, tiesiog palei žemę, kad jos šakos gražiau augtų. Taip ir padarėme.
Vėliau eglei ypatingos priežiūros nereikėjo. Kai išaugdavo kokia nereikalinga šaka, apgenėdavau, kad gražesnė būtų, simetriškai augtų. Kai su kranais ir prietaisais atvažiavo chemikai, eglę išmatavo, jos ūgis – 12 metrų, svoris – 2 t 400 kg.
Naujos eglės nebesodins
„Kai prasidėjo vėtros, smarkūs vėjai, pagalvojau, jei nulaužtų, užgriūtų ant netoliese stovinčių mašinų. Būtų žalą didelę padarę. O jei man pačiam reikėtų nupjauti, nežinau, kaip pavyktų – sveikatos nėra, būtų mėnesiui darbo. Kai nupjovė, pamatėm, kad eglės kamienas sveikas, net nepradėjęs pūti, ji dar ilgokai būtų stovėjusi“, – sakė Vidmantas.
„Mero pritarimu mums asfaltavo gatvę, o mes atsidėkodami žmonėms padovanojam eglę. Nupjovus eglę, liko kelmas, Kėdainių miesto seniūnas žadėjo, kad pavasarį su technika šis kelmas bus iškeltas ir sutvarkytas“, – pastebėjo N. Namajūnienė.
„Gal į senosios eglės vietą pasodinsite rajono mero dovanotą eglutę?“, – teiraujuosi.
„Ne, naujos jau nebesodinsime, tokios jau nebespėsime užauginti. Padovanosime ją sūnui, jis kaime gyvena, vietos šalia sodybos daug yra. Sakysim, Andriau, čia tau bus prisiminimas apie mūsų eglę, augink ją dabar tu su savo vaikais“, – kalbėjo Nina, kuriai pritarė ir Vidmantas.
„Tikiuosi, kad šia egle džiaugsis visi Kėdainiai, būtinai reikės apsilankyti eglės įžiebimo šventėje ir dar visą giminę reikės sukviesti, kad pasižiūrėtų. Aš pritariu, kad Kalėdoms puošiama ne iš šakų surinkta eglė, kuri būna kaip nudailinta, bet natūrali, tokia, kokia pati išaugusi“, – atsisveikinant teigė V. Namajūnas.
