Kaklo skausmas ir nuolatinė įtampa dažnai prasideda nepastebimai – nuo ilgesnio darbo prie kompiuterio, pasikartojančių judesių ar nuolatinio streso.
Iš pradžių tai gali būti tik lengvas tempimas ar maudimas, tačiau ilgainiui simptomai ima trukdyti susikaupti, miegoti ar net laisvai judėti.
Daugelis ieško greito palengvėjimo, tačiau tikras pokytis dažniausiai slypi kasdieniuose įpročiuose. Toliau aptariami trys esminiai aspektai, kuriuos verta peržiūrėti, jei kaklo skausmas ir įtampa tampa nuolatiniu palydovu.
Judesio ir poilsio balansas kasdienybėje
Viena dažniausių kaklo įtampos priežasčių – ilgalaikis nejudrumas. Net ir ergonomiškai įrengta darbo vieta neapsaugo, jei kūnas valandų valandas išlieka toje pačioje padėtyje. Kaklo raumenys sukurti judėti, todėl reguliarūs, nedideli judesiai dienos metu yra būtini.
Šiame etape kai kuriems žmonėms prireikia ir papildomų priemonių, padedančių sumažinti raumenų įtampą. Pavyzdžiui, elektro terapija gali būti taikoma kaip pagalbinė priemonė, kai kaklo raumenys nuolat pertempti ir sunkiai atsipalaiduoja vien tik judesio pagalba.
Laikysena, kurią formuoja įpročiai
Dažnai manoma, kad kaklo skausmas kyla dėl „blogos kėdės“ biure ar netinkamo stalo aukščio. Tačiau net ir gera ergonomika nepadės, jei galva nuolat palinkusi į priekį, o pečiai pakelti dėl įtampos. Laikysena yra dinamiškas dalykas – ją formuoja tai, kaip sėdime, stovime ir judame visos dienos metu.
Sąmoningas dėmesys galvos padėčiai, pečių atpalaidavimas ir kvėpavimas gali turėti didesnį poveikį nei bet koks baldas. Maži pokyčiai, tokie kaip monitoriaus aukščio koregavimas ar telefono laikymas akių lygyje, ilgainiui sumažina kaklo apkrovą.
Stresas ir jo poveikis kaklo raumenims
Kaklo sritis yra viena iš pirmųjų, kurioje „kaupiasi“ emocinė įtampa. Net ir fiziškai nedirbant sunkaus darbo, nuolatinis psichologinis stresas gali sukelti raumenų susitraukimą, kuris laikui bėgant tampa skausmingas. Todėl kaklo skausmo mažinimas dažnai reikalauja platesnio požiūrio nei vien pratimai.
Reguliarus poilsis, kokybiškas miegas ir sąmoningo atsipalaidavimo praktikos padeda nutraukti šį įtampos ratą. Kai nervų sistema nurimsta, raumenims tampa lengviau atsipalaiduoti, o skausmas dažnai ima silpnėti natūraliai, be agresyvių intervencijų.
Kaklo skausmas ir įtampa retai atsiranda „be priežasties“ – dažniausiai tai tylus signalas, kad kasdienybėje susikaupė per daug apkrovos ir per mažai sąmoningo rūpesčio savimi. Keičiant ne vieną konkretų veiksmą, o bendrą požiūrį į judėjimą, poilsį ir stresą, atsiranda galimybė ne tik palengvinti simptomus, bet ir išvengti jų grįžimo. Kartais didžiausias pokytis prasideda ne nuo sudėtingų sprendimų, o nuo gebėjimo laiku sustoti ir įsiklausyti į savo kūną.
Užs Nr. 575
