Pastaruoju metu netylant skandalams dėl nutekintų asmens duomenų, Nacionalinis kibernetinio saugumo centro (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos atstovai atviri, visuomenė nuolatos informuojama ir įspėjama apie pastebėtas kenkėjiškas veiklas, rizikas kibernetinėje erdvėje. Tačiau pastarųjų savaičių įvykiai rodo, kad iki šiol lietuviai rimčiau nesusimąstė apie tai, kas gali nutikti su jų asmeniniais duomenimis.
Slaptažodžių taisyklės
NKSC kibernetinio saugumo specialistai išskiria penkias slaptažodžių saugumo taisykles, kurių turėtų laikytis visi.
Visų pirma, tai slaptažodžio stiprumas, tačiau jei jis bus ilgas, skirtingų simbolių skaičių slaptažodį bus nelengva prisiminti. Todėl antra taisyklė – jį užsirašyti ir saugoti, o trečioji – niekam nesakyti ir nesidalinti slaptažodžiais.
Labai svarbu kiekvienam įrenginiui, programai ar svetainei naudoti skirtingus slaptažodžius. Taip pat labai svarbu kiekvienam įrenginiui, programai ar svetainei naudoti skirtingus slaptažodžius – tai ketvirtoji taisyklė.
Paskutinė, penktoji taisyklė, kurios dažnai nelabai paisoma, kaip pastebi kibernetinio saugumo specialistai, – tai pilnas slaptažodžių pakeitimas, o ne tik vieno ar kito simbolio, skaičiaus ar raidės pakeitimas.
NKSC pataria norintiems susikurti stiprų slaptažodį tiesiog pasirinkti tris atsitiktinius žodžius, išdėstyti juos norima tvarka ir įterpti didžiųjų raidžių. Pvz.: PienasFutbolasPirmadienis“ arba „pienaSfutbolaSpirmadieniS“. Tam, kad atspėtų tokį slaptažodį, kompiuteris užtruks 898 tūkstančius metų.
Pasisekė „loterijoje“?
Taip pat NKSC kibernetinio saugumo specialistai atkreipia dėmesį į sukčiavimus ir ragina netikėti pranešimais apie loterijose laimėtas milžiniškas pinigų sumas ir jums priklausančius nežinomų asmenų palikimus.
Kritiškai vertinkite reklamas su nerealiai didelėmis nuolaidomis, ranka pasiekiamais milžiniškais pelnais – dažniausiai jos veda į suklastotas elektronines parduotuves ir apgaulingas investavimo platformas, kuriose daugybė žmonių netenka savo pinigų.
Atidžiai įvertinkite prašymus atlikti skubius veiksmus susijusius su piniginėmis perlaidom ar/ir jautrių duomenų persiuntimu/atskleidimu.
Nepamirškite, kad bankai niekada neprašo klientų pateikti e-bankininkystės slaptažodžių ar mokėjimo kortelių duomenų (nei el. laiškais, nei telefonu, nei kitu būdu).
Iš oficialių parduotuvių
Taip pat naudokite aplikacijas (programėles) tik iš oficialių programėlių parduotuvių (Google Play (Android) arba App Store (iOS)). Venkite programėlių iš trečiųjų šalių, nediekite į savo įrenginius piratinių („nulaužtų“) aplikacijų kopijų – galite įsirašyti kenksmingą programinę įrangą. Nemodifikuokite savo operacinės sistemos, kad išgauti daugiau telefono galimybių (angl. rooting (Android), jailbreaking (iOS)). Šios modifikacijos panaikina esamas telefono apsaugas ir padidina kenkėjiškų programų keliamas rizikas.
Modifikuodami įrenginį taip pat prarandate gamintojo teikiamas garantijas ir techninį palaikymą. Rekomenduojama įrangą įsigyti tik iš patikimų ir žinomų gamintojų bei laikytis gamintojo rekomendacijų. Visada atnaujinkite savo turimą programinę įrangą.
Pastebėjote? Praneškite!
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ragina tiek įmones, organizacijas, tiek pavienius asmenis, pastebėjusius kenkėjišką veiklą, susijusią su kibernetine erdve, faktus pateikti NKSC vertinimui https://www.nksc.lt/pranesti.html.
Šiame puslapyje taip pat pateikiami ir įvairūs patarimai, kaip saugiai elgtis kibernetinėje erdvėje.
(Asociatyvi nuotr.)
NKSC ir „Kėdainių mugės“ inf.
Leave a Reply