Gegužės 1-ąją prieš šešiasdešimt metų Petras Vileikis vedė savo mylimąją Aldoną Stankevičiūtę. Šiemet tą dieną pora svajojo kartu su vaikas, anūkais ir artimaisiais atšvęsti gražią Deimantinių vestuvių sukaktį, tačiau koją pakišo koronavirusas. Šeima kol kas dar negalės susitikti, todėl šią didžiąją šventę nukelia į geresnius laikus.


Tad dvi dukros ir keturi anūkai tėveliams siunčia gražiausius sveikinimus ir linkėjimus dar ne vienerius metus nugyventi kartu, būti sveikiems, aktyviems ir optimistiškiems.

R. Lidžiuvienė su tėveliais, kurie, kai tik leisdavo sveikata ir kelionių neribojo karantinas, važiuodavo lankyti anūkų.


Susipažino šokiuose

P. Vileikis gimė ir keletą metų augo Raseinių rajone, Žalpių kaime. Kai jam buvo treji, tėvai persikėlė į Kauną, tačiau jis visada save laiko tikru žemaičiu. A. Stankevičiūtė – josvainietė, gimusi ir augusi Josvainiuose.
P. Vileikis su būsima žmona susitiko ir susipažino šokiuose Josvainių kultūros namuose.

P. Vileikis su būsima žmona susitiko ir susipažino šokiuose Josvainių kultūros namuose. Būtent čia josvainietė ir patraukė kauniečio dėmesį. Dukterys pasakojo, kad tėtis buvo labai populiarus kavalierius, o mama – labai kukli mergina. Viliotinio metu, kai moterys kviečia vyrus šokiui, A. Stankevičiūtė salėje buvo vienintelė mergina, nieko nepakvietusi šokti. Tada P. Vileikis ją pastebėjo ir nebepaleido.

Būtent čia josvainietė ir patraukė kauniečio dėmesį. Dukterys pasakojo, kad tėtis buvo labai populiarus kavalierius, o mama – labai kukli mergina. Viliotinio metu, kai moterys kviečia vyrus šokiui, A. Stankevičiūtė salėje buvo vienintelė mergina, nieko nepakvietusi šokti. Tada P. Vileikis ją pastebėjo ir nebepaleido.

Vilniuje gyvenančios dukros Sauga (kairėje) ir Rita tėvams siunčia geriausius linkėjimus.


Ilgai laukti nereikėjo

Keletą savaičių padraugavę jie nunešė pareiškimus į tuometinį Kėdainių metrikacijos biurą. Kadangi tais laikais ilgai laukti nereikėjo, eilių nebuvo, greit oficialiai buvo įregistruota poros santuoka.
1960-ųjų gegužės 1-ąją 23 metų Petras vedė 20-metę Aldoną. Jie kartu jau 60 metų.

Apie vaikus ir anūkus

Praėjus dviem metams po santuokos Vileikių šeima pasipildė pirmagime Rita, dar po ketverių – jaunėle Sauga. Dukros seneliams padovanojo keturis anūkus Aurimą, Karolį, Žygintą ir Urtę. 

Vyresniosios dukros Ritos šeima pasuko meno keliu, o jaunesniosios Saugos – verslo.

Linksmas dieduko ir jauniausios anūkės Urtės šokis. Beje, nuo mažens ji senelį meiliai vadina Dudu.

„Sėkmingai versle sukasi sesers Saugutės vyras Dainius, jų vaikai. Trisdešimtmetis jų sūnus Aurimas – skaitmeninės rinkodaros specialistas, jis taip pat veda laidą LRT radio OPUS kanale. Kitas jų sūnus Žygintas (26 m.) dirba banke. Sesers šeima aktyvi ir veikli“, – pasakojo vyriausioji dukra Rita Lidžiuvienė.

Pati Rita baigė Valstybinę konservatoriją, dirba Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje.

„Mano sūnus Karolis (29 m.) mokslus baigė Londone. Jis ten gyvena ir sėkmingai dirba. Sūnus – finansų analitikas. Septyniolik­metė dukra Urtė yra dešimtokė. Ji turi labai daug  veiklų ir pomėgių: klasikinis ir džiazo volalas, šokiai, kalbų mokymasis, knygų rašymas ir t.t.“, – kalbėjo R. Lidžiuvienė. 

1960 metų gegužės 1-ąją aukso žiedus sumainė Petras ir Aldona Vileikiai.


Tapo nemenku iššūkiu

Šias karantino dienas 83 metų Petras ir 79-erių Aldona Vileikiai, kaip ir priklauso, leidžia namuose, todėl su dukromis ir vaikaičiais bendrauja tik telefonu. Aktyviems senjorams toks sėslus gyvenimas tapo nemenku iššūkiu, nes iki tol dažnai jie abu važiuodavo pas Vilniuje gyvenančias dukras. O nuosavame sode augino daržoves ir užsiimdavo tuo, kas jiems abiem labai patinka.

„Tėvai visą gyvenimą daug  ir sunkiai dirbo, išleido mus į mokslus. Abi su sese mokėmės Vilniuje. Čia sukūrėme šeimas. Visuomet jautėme tėvelių rūpestį ir pagalbą bei dažnai girdėdavome linksmą priekaištą – kada sulauksim anūkų? Jie labai myli mus, dukras, ir mūsų šeimas“, – pasakojo R. Lidžiuvienė.

Lygiai prieš šešiasdešimt metų Kėdainiuose.


Į Vilnių – su lauktuvėmis

Pasak dukterų, laimingi, atsakingi ir pareigingi tėvai į Vilnių pas jas atvažiuodavo kas antrą savaitę ir visada su lauktuvėmis – pačių užaugintomis daržovėmis, vaisiais, įvairiausiais pagamintais rūkytos mėsos gardėsiais. Seneliai anūkus nuo mažens ir iki šiol lepina gardžiausiais kepiniais.

Šias karantino dienas 83 metų Petras ir 79-erių Aldona Vileikiai, kaip ir priklauso, leidžia namuose, todėl su dukromis ir vaikaičiais bendrauja tik telefonu. Aktyviems senjorams toks sėslus gyvenimas tapo nemenku iššūkiu, nes iki tol dažnai jie abu važiuodavo pas Vilniuje gyvenančias dukras. O nuosavam sode augino daržoves ir užsiimdavo tuo, kas jiems abiem labai patinka.

„Tėvelių raugintus agurkėlius, įvairias uogienes valgome ir šiandien. O mes, dukros, gana dažnai su savo šeimomis į Kėdainius „suplaukiam“ užsimanę tarkuotų cepelinų. Tokių „tarkių“ nėra nei viename restorane!“ – šypsosi R. Lidžiuvienė.

Dukros: „Kartu, nes skirtingi“

Dukros Rita ir Sauga įsitikinusios, kad meilė yra galinga jėga:

„Tėvai sugebėjo prisitaikyti vienas prie kito, nors yra labai skirtingi. Jeigu mama – pelėda, tai tėtis – vyturys. Mamai patinka būti mieste, siūti, megzti, šeimininkauti, o tėčiui – būti kaime, ūkininkauti, dirbti sode, plušėti darže, pastaruoju metu jis dar pradėjo domėtis bitininkyste.

Tėtis – puikus vairuotojas, o mamai patinka, kai ją veža. Jeigu mamai labiau patinka dainuoti, tai tėčiui šokti. Jie sugebėjo gerbti vienas kito poreikius ir prisitaikyti. Žiemą abu gyvena mieste, o vasarą išvažiuoja į sodą. Stiprūs abu, nes niekada nebijojo jokio darbo.

Daug metų mamytė dirbo Kėdainių autobusų parke, vėliau daugiau nei 20 metų – tuometinėje Kėdainių vandentiekio valdyboje. Tėtis toje pačioje įmonėje buvo šaltkalvis.

Mūsų tėveliai moka ne tik dirbti, bet ir prasmingai ilsėtis. Jie aktyvūs, dalyvauja įvairiuose renginiuose, miesto šventėse. Iki karantino gana dažnai atvažiuodavo į Vilnių.


Koja kojon, ranka rankon, kartu vienas į kitą įsikibę. Juos jungia pagarba, kantrybė, meilė ir darna.

Taip ir atėjo Deimantinių vestuvių diena. Tokia diena – vienintelė gyvenime, kurios ne kiekvienai porai leista patirti ir sulaukti. 

Aldona ir Petras – pačiais gražiausiais savo gyvenimo metais.


Važiuokite dar ilgai

Deimantinių vestuvių proga nuoširdžiai juos sveikina dukra Rita:

„Pavasaris, ruduo – Jūs visad drauge,
Žiema ar vasara – Jūs visad šalia,
Iš metų į metus gyvenimo keliu,
Važiuokit dar ilgai su meile ir džiaugsmu.
Jūs eikit kartu tvirtai rankom sukibę,
Tas kelias toks ilgas, sunkus,
Ir veskitės pagarbą, meilę, kantrybę,
Per rytą ir vakarą – ilgus metus.“

Kad liktų laiko

Dukra Sauga su vyru Dainiumi taip pat siunčiu sveikinimą:

„Mieli tėveliai, 60 – labai gražus skaičiukas, raibuliuojantis Jūsų gyvenimo jūroje. Belieka džiaugtis gyvenimo pilnatve, didžiuotis vaikų, anūkų pasiekimais, džiuginti mus ir aplinkinius dėmesingumu, jautrumu, nuoširdžia šypsena. Norisi palinkėti to ir ano, ir dar šito. Bet jau prilinkėta pačių gražiausių dalykų. Tegul tik jie pildosi su kaupu. O mes linkime kasdienių vaikų skambučių su klausimu: kaip jūs gyvenate, ar viskas mamukai, tetukai, gerai?

Linkime, kad tos 24 valandos paroje susidėliotų taip, kad kasdien liktų laiko muzikai ir juokui – kai nuobodu, minutės vienatvės – kai triukšmas aplink, didžiulės šypsenos – kai liūdna, artimo prisilietimo – kada nepaliaujamai sunku. Ir tiesiog – daug sveikatos ir laimės.“

Pora kasmet nusifotografuodavo šeimos albumui.
Vileikiai su dukromis Sauga ir Rita
.


Padauginus iš dviejų

Sveikinimus Deimantinių vestuvių proga mylimiems seneliams siunčia ir anūkai.

Aurimas ir Dovilė:

„Kad sukaupta 60 metų patirtis, džiaugsmai ir vargai bei įsimintinos akimirkos uždegtų ir vestų džiaugsmingo ir saldaus vedybinio gyvenimo keliu dar bent 60 metų! Daug naujų potyrių ir atradimų!“

Karolis:

„Jūsų santuoka ilgesnė negu mano išgyventas gyvenimas padauginus iš dviejų, didelė pagarba už tokią ištvermę ir rūpinimasi vienas kitu.“

Žygintas:

„Tai, ką jūs padarėte, yra daugelio norimas pasiekti tikslas, svajonė, apie kurią besišypsodami juokauja santykių pradžioje. O jūs padarėt ne tik tai, bet dar daugiau! Jūs ne tik kartu užaugot, jūs taip pat užauginot dvi nuostabias dukras bei maudėt savo anūkus su meile ir šiluma. Ačiū už viską ką suteikėt, ir linkiu toliau ilgai ir laimingai gyventi!“

Urtė:

„Nežinau, koks jausmas būti pagyvenusiam, kupinam patirties ir išminties. Nežinau, koks jausmas patirti senatvės sveikatos šlubavimus. Tačiau žinau, kad mano seneliai yra stipriausi žmonės, kuriuos aš pažįstu. Tiek Močiutė, tiek Dudu man rodo begalinę meilę, šypsosi su manimi ir juokauja.

Matydama jų švytinčius veidus jaučiu džiaugsmą ir kiekvieną kartą tikiuosi, kad ta jų laimė tęsis visą amžinybę. Noriu, kad laimė juos aplankytų visada. Kai tik ryte iškelia koją iš namų ir jų kūnus apglėbia žvarbus rytmečio šaltukas, bet pasirodžius saulutei vėsa atslūgsta ir ją pakeičia švelnūs saulės spindulių bučiniai. Kai vaikščiojant ar dirbant lauke jų skruostus glosto meilus vėjelis, beveik primenantis vandenį, grakščiai aptekantį jų pavargusias rankas, švelniai suveliantį plaukus, nuplaunantį visą nuovargį.

Noriu, kad laimė juos aplankytų kiekvieną kartą, kai jų žvilgsniai nukrenta ant įvairiaspalvių gėlių, besiilsinčių jų sode. Tegul ant žiedlapių tupinti rasa žėri po saulės spinduliais ir apšviečia jųdviejų pasaulį. Noriu, kad kiekvienas pojūtis atitrauktų senelių dėmesį nuo problemų bei sunkumų ir nukreiptų jį į stebuklus vykstančius aplink. Jie nusipelno viso pasaulio ir daugiau. Labai juos myliu.“

Panašios naujienos