Meteorologai įspėja, kad šį vakarą kils labai stipri audra. Gyventojų prašoma pasiruošti, tam, kad būtų išvengta galimų sužalojimų ir nuostolių. Būtina pasirūpinti tiek savimi ir aplinkiniais, tiek ir laikomais gyvuliais, kitu turimu turtu.

Pasak draudikų, dažniausiai fiksuojami šie gamtos stichijų padariniai:

Vėjas laužo medžius ir varto kieme paliktus daiktus, lengvesnius įrenginius, pavyzdžiui, lauko baldus, skėčius, pavėsines, batutus;

Sugadinami pastatų stogai, sienos, išdaužomi langai, saulės elektrinės, šiltnamiai, apgadinami automobiliai;

Per išorines pastatų konstrukcijas ir nesandarias jungtis prabėga vanduo, kuris apsemia pastatus rūsius, buitinę techniką;

Kyla elektros įtampos svyravimai, dėl kurių sugadinama elektroninė pastatų įranga, televizoriai, modemai, buitiniai prietaisai ir kita įranga.

Kaip elgtis prieš prasidedant stichijai:

  • Sustabdykite krovos darbus su kranais ir kituose objektuose, nedirbkite su atvira ugnimi;
  • sutvirtinkite laikinus statinius, konstrukcijas ir įrenginius;
  • sandariai uždarykite pastatų langus, duris, stoglangius ir kitas angas;
  • išneškite iš balkonų ir kiemų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas arba juos gerai pritvirtinkite;
  • Iš elektros tinklo išjunkite visus nenaudojamus elektros prietaisus;
  • Pasirūpinkite, kad namuose būtų žvakių, žibintuvėlių, kurių gali prireikti dingus elektrai;
  • Svarbesniuose objektuose patikrinkite avarinius elektros energijos šaltinius, pasirūpinkite kuro atsargomis;
  • jei gyvenate kaime, uždarykite tvartų, namų duris, langus, langines;
  • pastatykite automobilius į garažą, jokiu būdu nepalikite jų po medžiais;
  • neužmirškite kaimynų. Pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Gal šalia gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai, pasidomėkite, ar jais kas nors gali pasirūpinti, jei ne – padėkite jiems arba informuokite, kad nelaimės atveju jie gali skambinti skubiosios pagalbos telefonu 112.

Kaip elgtis žaibuojant?

Perkūnijos metu patariama neiti iš namų, o jei esate lauke, negalima stovėti aukštose vietose: po medžiais, arti vandens. Negalima bėgti.

Žaibui pataikius į medį, atvirkštinis išlydis gali būti mirtinas ir žmogui, ir gyvūnui, jeigu šie slepiasi nuo lietaus po medžiu. Todėl perkūnijos metu atstumas tarp medžio ir žmogaus turi būti ne mažesnis kaip 3 m, dar geriau, jei jis yra 8–10 m. Negalima slėptis po aukštais, atokiau nuo kitų augančiais medžiais lygumoje arba pamiškėje.

Pastebėjus kamuolinį žaibą negalima judėti, nes judėjimas sukelia oro sroves, kurios gali žaibą pritraukti. Kad kamuolinis žaibas nepatektų į pastato vidų, siūloma uždaryti langus, duris, dūmtraukius, kad  patalpoje  nebūtų  skersvėjų.  Ventiliacijos  angas  iš  anksto  būtina  perdengti  įžeminta  metaline  2–2,5 mm skersmens gardele su 3–4 kv. cm akutėmis.

Labai pavojinga perkūnijos metu būti prie aukšto statinio ar ant kalvos viršūnės, šalia metalinio aptvaro, elektros tiekimo linijos. Nesaugu per perkūniją dirbti žemės ūkio darbus atvirame lauke arba statybinėmis bei žemės ūkio mašinomis.

Jei perkūnija gamtoje užklupo netikėtai, palaukti jos pabaigos geriausia nedidelėje lomoje (įduboje) arba stataus šlaito papėdėje.     

Lygioje vietoje patartina pritūpti, apglėbti kojas rankomis arba atsisėsti ant akmens.

Kartais nelaimingi atsitikimai įvyksta arti vandens, atviruose baseinuose, todėl išgirdus nors ir tolimą griaustinį, reikia kuo skubiau lipti į krantą.

Jei žaibas pataiko į automobilį ar traktorių, jame esantys žmonės paprastai nenukenčia. Perkūnijos metu reikia sustoti, įtraukti anteną, nesiliesti prie metalinių detalių ir ramiai palaukti.  Jeigu esate pastate, nesinaudokite  elektriniais prietaisais, telefonu, nelieskite vandens čiaupų, nebūkite šalia dūmtraukių, krosnių  ar stambių  metalinių  daiktų, t. y. venkite visko, kas  gali turėti stiprų elektros krūvį. Tai ypač svarbu, jeigu statinys neturi perkūnsargio.

Kiekvienas namo, kotedžo, sodo namelio ir kitokių statinių savininkas turėtų įsirengti perkūnsargį ir taip pasirūpinti savo bei artimųjų saugumu. Žaibų išvengti neįmanoma, bet apsisaugoti nuo jų tikrai galima.

Kaip elgtis, jei yra nutrūkę elektros laidai:

Nesiartinkite. Pagrindinis dalykas, kurį turi atsiminti kiekvienas: pastebėjus nutrūkusį laidą ar bet kokį kitą apgadintą elektros įrenginį – transformatorinę, pastotę, − jokiu būdu prie jo nesiartinti. Tarp žmogaus ir nutrūkusio laido turėtų būti bent 8 metrų atstumas. Reikėtų saugotis ir ant elektros laidų užvirtusių medžių ar išvirtusių laidų atramų, kurios taip pat gali būti pavojingos gyvybei. Prie jų taip pat nerekomenduojama artintis ar, juo labiau, jų liesti.

Praneškite. Pastebėjus nutrūkusį laidą, apie avariją svarbu kuo greičiau pranešti ESO trumpuoju numeriu 1802 arba bendruoju pagalbos telefonu 112. Jei tik įmanoma, venkite artintis prie avarijos vietos, neleiskite prie jos eiti kitiems žmonėms ar gyvūnams ir kuo greičiau skambinkite minėtais telefonais, kad į įvykio vietą būtų nedelsiant išsiųsta operatyvinė komanda. Ji likviduos avarijos padarinius. Elektros tiekimą išoriniame tinkle gali išjungti tik ESO specialistai, jokiu būdu nerizikuokite ką nors daryti patys ir palikite šiuos darbus specialistams.

Judėkite smulkiais žingsneliais arba šuoliukais. Atsidūrus šalia aukštos įtampos šaltinio reikėtų judėti mažais žingsneliais, laikant koją prie kojos. Didesnis pavojus kyla liūties metu, kai žemė ir žolė įmirkusi. Tokiais atvejais rekomenduojama pasitraukti toliau nuo nelaimės vietos, tačiau nebėgti, o judėti mažais žingsneliais arba šuoliukais.   Žingsniuojant įprastai, kyla pavojus susidaryti elektros grandinei ir gauti smūgį.

Iš automobilio – abiem kojomis. Nutrūkęs elektros laidas gali užkristi ant automobilio. Tokiu atveju, jei nekyla kitų pavojų, gali būti saugiau likti automobilyje – guminės jo padangos veikia kaip izoliacinė priemonė, neleidžianti susidaryti elektros grandinei. Tik svarbu nesiliesti prie metalinių detalių ar elektros įrenginių.

Jei iš automobilio vis dėlto reikia išlipti, tai būtina daryti ne visai taip, kaip esame įpratę. Iš jo reikia iššokti iš karto abiem kojomis, nesiliečiant prie paties automobilio – kad nebūtų sukurta grandinė ir nepatirtumėte smūgio.

Siekiant išvengti skaudžių nelaimių, saugumu raginami rūpintis ir gyventojai – tinkamai prižiūrėti ir genėti medžius savo sklype, kad želdinių šakos prie elektros laidų, priklausomai nuo konkrečios linijos įtampos, nepriartėtų arčiau kaip 1-4 metrus.

Atsitikus kokiai nelaimei, kvieskitės pagalbą

Pasak draudimo bendrovių atstovų, gamtos jėgų sukeliamų žalų gyventojų turtui dažnis ir bendra išmokų suma kasmet didėja.

Patyrusiems žalą gyventojams patariama pirmiausia kviesti avarines tarnybas ir, jei yra galimybė – stengtis mažinti nuostolį. Patyrus žalą, reikia nufotografuoti sugadinimus ir kreiptis į savo draudimo bendrovę.

Kitomis situacijomis, jei kilo gaisras, buvo sužeisti žmonės ar pastebėjote ant kelio nuvirtusius medžius, skambinkite tel. 112.

Parengta pagal specialistų rekomendacijas

Asociatyvi nuotr.