Kaip nesušalti: pagalba sau ir gyvybiškai svarbūs gydytojo patarimai

VšĮ Kėdainių PSPC gydytojas chirurgas Rimas Randakevičius pataria, ką daryti, kad netektų gydytis nušalimų.

Spustelėjus šaltukui, kiekvienam iš mūsų tapo aktualu kaip apsisaugoti nuo sušalimo, o sušalus, kaip pirmiausia padėti sau. Kaip atpažinti nušalimą, kokių priemonių imtis, o kada jau būtina kreiptis į gydytojus, pataria VšĮ Kėdainių PSPC gydytojas chirurgas Rimas Randakevičius.

Nušalimas – tai audinių pakenkimas veikiant žemai temperatūrai, kuris priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjuotumo, laiko praleisto lauke. Veikiant šalčiui susiaurėja kraujagyslės. Dažniausiai nušąla drabužiais nepridengtos kūno vietos: ausys, nosis, skruostai. Neretai nušąla ir tos kūno vietos, kurių dėl netinkamos aprangos būna sutrikusi kraujotaka – kojų ir rankų pirštai, pėdos (pvz. avint ankšta ir šlapia avalyne).

Kūno sušalimas ir nušalimas yra skirtingi dalykai. Pavojingi yra ir tas, ir tas. Nušalimas yra daugiau odos ir kitų audinių žuvimas, o bendras kūno sušalimas – tai kūno temperatūros sumažėjimas (iki mažiau kaip +35C) ilgai veikiant šaldantiems aplinkos veiksniams (šalčiui, vėjui, vandeniui). Žmogui ilgai būnant šaltoje aplinkoje, organizmas nesugeba palaikyti reikiamos temperatūros, todėl tampa viskam abejingas, mieguistas, sustingęs. Jo širdies veikla ir kvėpavimas sulėtėja. Sutrikus sąmonei ir kūno temperatūrai nukritus žemiau +30°C, kyla pavojus žmogaus gyvybei.

Kada nušalus dar gali pats sau padėti, o kada jau reikia kreiptis į gydytoją?

Pirmiausia reikia išgerti šiltos arbatos, jei grįžus namo jauti, jog sušalę rankos ir kojos, būtina jas pamerkti į šiltą, bet ne karštą vandenį. Vanduo turi būti nuo+20C iki +30C, maksimumas – kūno temperatūros. Palaipsniui atšildžius su vandeniu, jeigu yra nežymus paraudimas, dilgčiojimas, nėra pūslių, galima pačiame vandenyje rankas ar kojas lengvai pamasažuoti, svarbu, kad neturėtumėt aštrių daiktų, būtina nusiimti žiedus, nes patinus pirštams, vėliau juos sunku bus nuimti. Gydymo įstaigoje nušalimai gydomi, suteikiant pirmą pagalbą, kad kuo mažesnės būtų amputacijų tikimybė, pacientui duodama kraujagysles plečiančių vaistų.

Nušalimo vietoje atsiradus pūslėms, geriau kreiptis į gydytojus. Pagal sunkumą ir gylį skiriami keturi nušalimo laipsniai:

I laipsnis – pažeidžiamas paviršinis odos sluoksnis, oda pabąla arba parausta.
II laipsnis – nušalusioje vietoje atsiranda įvairaus dydžio skaidraus ar balto skysčio prisipildžiusių pūslių.
III laipsnis – susidaro tamsiai raudono ir rudo skysčio prisipildžiusių pūslių, pažeidžiami gilesni odos sluoksniai.
IV laipsnis – susidaro juodo skysčio prisipildžiusių pūslių, pažeidžiamas paodis, raumenys, sausgyslės, net kaulai.

Ar gali žmogus nepajusti, kad jis yra nušalęs, ar kūnas visuomet ,,duoda“ žinoti?

Iš pradžių ,,duoda“, o paskui gali jau nejausti. Pirmieji nušalimo požymiai: skausmas, dilgčiojimas, šaltis. Mažiems vaikams nerekomenduojama eiti nuo -20C , vyresniems nuo -20C iki -25C. Kažkiek apsaugo veido kremai. Rankas geriausiai apsaugos pirštinės, o ant veido pirštinės juk neužsidėsi, tuomet veidą geriau pasitepti riebiu kremu.

Kokiems žmonėms šaltis yra pavojingiausias?

Vyresnio amžiaus, sergantiems širdies ligomis, kurių kraujotaka prastesnė, diabetikams. Žvejai turi gerų nuo šalčio apsisaugojimo priemonių, tinkamą aprangą, žino kaip apsirengti, tačiau dažniausiai jie nušąla rankų pirštus, kadangi jiems dažniausiai reikia darbuotis pirštų galiukais. Bet paprastai jie jaučia, kada jau kyla pavojus nušalti. Svarbiausia, vadovautis savo pojūčiais ir sveiku protu. Daugiausiai sušalę ar nušalę į gydymo įstaigą atvežami asocialūs žmonės.

Jeigu keletą kartų pašalus rankas, jos tarsi parausta, ar tas raudonis lieka visam laikui?

Būna įvairiai, ilgą laiką būna ir melsvesnės rankos, po kažkiek laiko tai sumažėja, bet nuo to gydymo nėra. Nušalimo poveikį žmogus gali justi ir vėliau, kuomet prasideda kraujagyslių ligos. Moterys apšąla rečiau, nei vyrai. Kad ir ne asocialus žmogus, bet išgėręs alkoholio, daug greičiau nušals, kadangi alkoholis pagreitina organizmo atšalimą.

Apsauga nuo šalčio elementari – kepurės, pirštinės, šalikai, jei būnant lauke pradeda darytis šalta, reikia kuo greičiau skubėti į namus arba užbėgti pasišildyti į artimiausią prekybos centrą ar ten, kur gali sušilti – kito išsigelbėjimo nėra. Jei buvimas lauke šaltu oru neišvengiamas – būtina pajudėti: fizinis aktyvumas palaiko ir pakelia kūno temperatūrą. Jeigu pradeda tirpti galūnės, reikia pakrutinti tiek kojų, tiek rankų pirštus. Nerūkyti: kadangi nikotinas sutrikdo kraujo apytaką, o tai gresia greitesniu galūnių nušalimu. Pajutus, kad veidas šąla – judinti veido raumenis.

Asta Raicevičienė

VšĮ Kėdainių PSPC atstovė viešiesiems ryšiams