Į „Kėdainių mugės“ redakciją kreipėsi kėdainietė Agnė, kuri teigė, jog pernai rudenį nusipirkusi kolektyvinį sodą Pašiliuose nė nepagalvojo, kad teks veltis į ginčus su kaimyne dėl šiltnamio pastatymo.
„Iš pradžių gerai sutarėme su kaimyne. Moteris atrodė maloni, klausinėjo ką auginsime, dalijosi patarimais ir net užaugintomis gėrybėmis apdalijo. Tačiau kovo pradžioje, kai nuvykome po žiemos pasižiūrėti kas kaip, sutikę kaimynę, prasitarėme, kad planuojame statyti šiltnamį. Kadangi sklypas nedidelis, yra pasodinta vaismedžių, įrengta pievelė su vaikų žaidimų aikštele, yra vasarnamis, šiltnamiui vietos beliko tik netoli kaimynės tvoros. Štai tada moteris lyg persimainė, ėmė priekaištauti, kad mūsų šiltnamis jos braškių lysvėms saulę užstos. Žadėjo mus net apskųsti, jei savo planų neatsisakysime. Būtų įdomu sužinoti, kokiu atstumu nuo kaimyno tvoros galima statyti šiltnamį?“, – guodėsi jauna sodininkė.
Šiuo klausimu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) pateikia tokį komentarą:
„Planuojant šiltnamio statybas pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar statomas šiltnamis priskirtinas kilnojamiesiems ar nekilnojamiesiems daiktams.
Kilnojamąjį daiktą iš vienos vietos į kitą galima perkelti nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės (jeigu įstatymai nenustato ko kita). Jei būsimas šiltnamis turės šiuos požymius, jis statiniu nelaikomas ir statinių statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai jam netaikomi.
Nekilnojamuoju daiktu šiltnamis laikomas tuomet, jei su žeme jis susijęs taip, kad perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės negalima. Atpažįstant nekilnojamąjį daiktą būtina įvertinti, ar jo laikančiosios konstrukcijos (visos ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Jeigu būsimas šiltnamis turės visus šiuos požymius, jis pagal Statybos įstatymo nuostatas atitiks statinio sąvoką ir jam bus taikomi Statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose įtvirtinti reikalavimai bei nuostatos.
Nustačius, kad šiltnamis laikytinas statiniu pagal Statybos įstatymo nuostatas ir bus statomas mėgėjų sodo žemės sklype, be rašytinių besiribojančių žemės sklypų savininkų ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos arba pirmininko sutikimų jį galima statyti atsitraukus daugiau nei 3 m nuo sklypo ribos.
Jei toks šiltnamis statomas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų žemės sklypuose, be rašytinių besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimų pastatą (šiltnamį) galima statyti atsitraukus daugiau nei 1 m nuo sklypo ribos, tačiau tokiu atveju pastato (šiltnamio) bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas) turi būti mažesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos (atstumas matuojamas horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų).
Mažesniu atstumu šiltnamis gali būti statomas turint rašytinį besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos arba pirmininko sutikimus“.
