Kai aktyvaus gydymo galimybės išsemtos, atrama tampa paliatyvioji pagalba

Kai gydymas nebegali sustabdyti ligos ir kasdienybė tampa kupina iššūkių, paliatyvioji pagalba yra reikšminga atrama.

Ją gali gauti suaugę pacientai ir vaikai, kurie serga progresuojančiomis, gyvybei pavojingomis ligomis, kai svarbiausia – palengvinti simptomus, sumažinti kančias ir išsaugoti orumą.

Savaitgalį minėtos Pasaulinės hospisų ir paliatyviosios pagalbos dienos proga, ligonių kasa primena apie paslaugas sunkiai sergantiems žmonėms.

Paliatyvioji pagalba – tai ne tik medicininė slauga, bet ir kompleksinė pagalba gydymo įstaigose arba pacientų namuose, kurią apmoka ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Senstant visuomenei jos poreikis auga: užpernai iš fondo apmokama paliatyvioji pagalba suteikta 5 400 žmonių, pernai – per 6 400. Šiemet iki rugsėjo jos prireikė daugiau kaip 5 660 gyventojų.

Lemia sveikatos būklė ir pagalbos reikalingumas

„Maždaug pusei pacientų paliatyviosios pagalbos prireikia sergant onkologine liga. Taip pat ši pagalba gali būti reikalinga ir progresuojant demencijai, neurologinėms, širdies ar kitoms ligoms.

Vis dėlto skiriant tokias paslaugas svarbi yra ne diagnozė, o žmogaus sveikatos būklė ir šios pagalbos reikalingumas.

Paliatyviosios pagalbos priemonės padeda kontroliuoti ir lengvinti ligos požymius, gerinti paciento bei jo artimųjų gyvenimo kokybę“, – sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Oksana Burokienė.

Suaugusiems pacientams paliatyviąją pagalbą gydytojas skiria, kai išnaudotos visos gydymo galimybės, išskyrus chemoterapiją, spindulinę, biologinę ar hormonų terapiją, paliatyviąją chemoterapiją ar dializes. Taip pat paciento sveikatos būklė atitinka tam tikrus rodiklius pagal Rytų kooperatinės onkologijos grupės skalę – ECOG, Bartelio ir Karnovskio indeksus, ir reikia  simptomų terapijos.

Vaikams šios paslaugos skiriamos, kai jie serga progresuojančia, pavojinga gyvybei liga ir reikia valdyti ligos simptomus.

Rūpinasi ne tik fizine priežiūra

Paliatyviąją pagalbą teikia specialistų komanda: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Gali būti pasitelkiami ir kiti specialistai.

Pagal gydytojo sudarytą ir su pacientu bei jo artimaisiais suderintą planą ši komanda rūpinasi ligonio fizine priežiūra, psichologine, socialine, dvasine parama pacientui ir jo šeimai.

„Įprastai yra malšinamas skausmas, pykinimas, šalinami kvėpavimo sutrikimai ir kiti varginantys simptomai, kuriuos jaučia pacientas. Teikiant psichologinę pagalbą padedama susitaikyti su liga ir jos baigtimi.

Naudojamos priemonės, leidžiančios išsaugoti paciento orumą, savarankiškumą, kuo aktyvesnį likusį gyvenimą. Suteikiama žinių apie paliatyviąją pagalbą, ligonio ir jo artimųjų pageidavimu gali būti teikiama dvasinė parama.

Artimieji gali gauti psichologinę pagalbą paciento netekties ir gedėjimo laikotarpiu“, – paslaugų pavyzdžius vardija O. Burokienė.

Šias paliatyviosios pagalbos paslaugas pacientai gali gauti ligoninėje, namuose ir dienos stacionare.

Pagalbos ligoninėje trukmė neribojama

Stacionarinė paliatyvioji pagalba fondo lėšomis apmokama neribojant jos teikimo trukmės – tiek, kiek reikia. Ją pacientai gali gauti, ir kai buvo slaugomi slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje.

Teikdama paliatyviąją pagalbą ligoninė turi pacientą aprūpinti reikiamomis medicinos pagalbos priemonėmis. Artimieji pacientą gali lankyti bet kurią dieną ir bet kuriuo paros metu.

Paciento namuose – iki trijų paslaugų kasdien

Ligonių kasos atstovė paaiškina, kad ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pacientai gali gauti namuose, socialinės globos įstaigoje, ugdymo įstaigoje arba darbovietėje. Tačiau ambulatorinės slaugos namuose ir paliatyviosios pagalbos namuose paslaugas vienu metu gali gauti tik tie pacientai, kuriems reikia gleivių išsiurbimo.

Ambulatorinė paliatyvioji pagalba namuose yra teikiama kiekvieną dieną nuo 8 iki 20 val.

Be to, rekomenduojama, kad savivaldybėje būtų bent viena slaugytojo ir slaugytojo padėjėjo komanda, kuri užtikrintų  pagalbą likusiu laiku, jeigu jos prireiktų. Ligonių kasa apmoka iki trijų vienam žmogui per dieną namuose suteiktų paslaugų.

Derinama su pagalba dienos stacionare

Su paliatyviąja pagalba namuose gali būti derinama paliatyvioji pagalba dienos stacionare, t. y. kai tas pats žmogus tą pačią dieną gauna abiejų rūšių pagalbą.

Pavyzdžiui, ryte pacientui dienos stacionare suleidžiama vaistų nuo skausmo, taikoma deguonies terapija, o po pietų namuose slaugytojas gali suteikti kitas sveikatos priežiūros paslaugas, jeigu jos yra būtinos.

Dienos stacionaro paliatyviąją pagalbą pacientas gali gauti nuo 4 iki 12 valandų per dieną.

Kaip ir kur gauti?

Norint gauti ligonių kasos apmokamą paliatyviąją pagalbą yra būtinas gydančiojo gydytojo siuntimas. Šias paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui turi teikti gydymo įstaiga, dėl jų sudariusi sutartį su ligonių kasa.

Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą teikia 76 šalies gydymo įstaigos, stacionarinę – 73, dienos stacionaro – 17.

Paliatyvioji pagalba – vis reikalingesnė, tad jai apmokėti iš fondo skiriama lėšų suma auga: užpernai skirta per 20 mln., pernai – daugiau kaip 27 mln., o šiemet – per 30 mln. eurų.

VLK inf.