Sakoma, kad gerumas yra užkrečiamas: pažinęs kito gerą širdį, žmogus dažnai pajunta poreikį tuo ir pats dalintis su kitais.
Puikiausias to pavyzdys – prieš kelis dešimtmečius Krakių M. Katkaus gimnaziją aukščiausiais balais baigęs Donatas Pilinkus.
Baigdamas mokyklą apdovanotas nepažįstamo žmogaus finansine premija už akademinius pasiekimus, dabar jis pats gabiausiems abiturientams krakiškiams kasmet skiria stipendijas iš savo kišenės.
Ekonomisto investicija į jaunimą
Prieš kelias dienas socialiniame tinkle Krakių M. Katkaus gimnazijos administracija pasidžiaugė, kad geriausiai brandos egzaminus išlaikę jų abiturientai už sėkmingai įveiktą dvylikos metų kelią buvo įvertinti piniginėmis premijomis.
Šešiems gimnaziją aukščiausiais balais baigiantiems abiturientams buvo padalinta solidi pinigų suma – 2 400 eurų.
Finansine paskata jau kelerius metus iš eilės rūpinasi prieš kelis dešimtmečius Krakių M. Katkaus gimnazijoje (tuo metu – vidurinėje, aut. past.) brandos atestatą atsiėmęs D. Pilinkus.
Iš Barkūniškio kaimo (Kėdainių r.) kilęs vyras įsitvirtino ir gyvena Kaune.
Ir nors su Krakėmis Donatą jau seniai sieja tik prisiminimai, tačiau jaunystės sentimentai iki šiol veikia kaip akstinas rūpintis gimtuoju kraštu, o dar labiau – svarbią vietą jo širdyje užimančios mokyklos jaunimu.
„Tikiuosi, kad stropiausi abiturientai, ir toliau sėkmingai skaitydami savo gyvenimo kompasą, vieną dieną darys tą patį – finansiškai rems ar kitokiu būdu prisidės, mentoriaus, motyvuos, galų gale – savo pavyzdžiu sieks įkvėpti jaunimą“, – sako D. Pilinkus.
Savo dosnumo kraštietis nesureikšmina.
Nors šiandien pagrindinė D. Pilinkaus veikla sukasi apie jo įkurtą Lietuvos šachmatų mokyklą, visgi universitete įgytas ekonomisto išsilavinimas, kaip juokauja pats, skatina investuoti į didžiausią grąžą teikiančias „akcijas“ – jaunimą.
„Esu sau įsipareigojęs tol, kol leidžia galimybės, kasmet abiturientams skirti premijas. Tai matau kaip investiciją į jaunus žmones, kuriems ši stipendija galbūt duos minčių įdomiems projektams, o gal tiesiog liks gražiu šiltu prisiminimu. Tai – jų uždarbis įveikus labai sudėtingą gyvenimo etapą“, – įsitikinęs D. Pilinkus.
Dvyliktokui Donatui – premija iš Amerikos
Asmeninėmis lėšomis kasmet remti stropiausius Krakių M. Katkaus gimnazijos abiturientus Donatą įkvėpė asmeninė patirtis.
1993 m. jis tuometinę vidurinę mokyklą Krakėse užbaigė sidabro medaliu – kitaip tariant, 9–10 balų vidurkiu, ir tapo geriausiu laidos moksleiviu.
Už šį pasiekimą jam atiteko solidi 100 dolerių premija, kurią įsteigė taip pat šią mokyklą baigusi ir tuomet JAV gyvenusi Janina Budaitė-Urbelienė.
„Priešistorė tokia, kad gerą darbą prieš mane padarė vienas ypatingas žmogus – Amerikoje gyvenanti lietuvė J. Budaitė-Urbelienė. Tad galima sakyti, kad aš nieko neišradau – tik pasinaudojau jos idėja.
J. Budaitė-Urbelienė įsteigė dvi premijas: vieną man, kaip geriausiam laidos abiturientui, ir antrą – gabiam, bet sunkiau besiverčiančiam tos pačios laidos absolventui, – prisimena D. Pilinkus. – Po kurio laiko pagalvojau, kad tai tikrai labai graži iniciatyva, ir kad pats noriu padaryti tą patį.“
Įdomu tai, kad J. Budaitė-Urbelienė nebuvo nei verslininkė, nei išskirtinai pasiturinti moteris: ji tiesiog stipriai mylėjo savo mokyklą, todėl ir sugalvojo tokią padėkos formą jaunimui.
Donatas prisimena, kad tuo metu jam, tokio jauno amžiaus žmogui, 100 dolerių atrodė sunkiai protu suvokiami pinigai.
Būsimasis ekonomistas, dar vėliau – ir Lietuvos šachmatų mokyklos įkūrėjas savo stipendiją investavo ne kur kitur, o į madingus sportinius batelius.
„Kaip tik tuo metu buvo sportinių batelių mada, ir ne šiaip kokių, o labai didelių, plačių – tokių, kokius dažnai nešioja krepšininkai. Nusprendžiau apvainikuoti savo triūsą būtent šiuo pirkiniu. Nelabai man tie batai tiko, bet tuo metu man tai atrodė geriausias pirkinys, buvau labai laimingas“, – su šypsena pasakoja D. Pilinkus.
Etapas Krakėse – ypatingas
Paklaustas, kaip atrodė Krakių M. Katkaus gimnazijoje praėjęs jaunatviškas jo gyvenimo etapas, Donatas atskleidžia iki šiol mokyklai ir savo buvusiems mokytojams jaučiantis ypatingą pagarbą ir šilumą.
„Visada laikui bėgant požiūris keičiasi, bet iš esmės geriausiai prisimenu būtent šiltą bendravimą.
Rajonų mokyklose dažniausiai lipdosi artimesnis ryšys negu miestų mokyklose tiek su mokytojais, tiek su klase“, – prisimena Donatas.
Iki šiol bent kartą metuose buvęs auklėtinis apsilanko Krakių M. Katkaus gimnazijoje. Paskutinį kartą Krakėse jis viešėjo rudenį, per gimnazijos 85-erių metų gyvavimo sukaktį.
Per jubiliejinį renginį D. Pilinkus iš tribūnos dėkodamas Krakių M. Katkaus gimnazijos direktoriui Alanui Magylai už ilgametį mokyklos puoselėjimą ir už jam įteiktą ženklelį „Metų garbė“, linkėjo gimnazijos moksleiviams eiti tik pirmyn ir kurti pasaulį tokį, kuriame jie patys norėtų gyventi, vadovautis ne vien protu, bet ir širdimi.
„Pasaulis laukia jaunų žmonių istorijų, kurios dar tik prasideda“, – įsitikinęs D. Pilinkus.
