Kada minima Kalbos diena?

Lietuvoje Kalbos diena galima pavadinti gegužės 7-ąją, oficialusis pavadinimas – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ši šventė gerai žinoma visuomenės, minima žurnalistų, kitų spaudos darbuotojų, kalbininkų, bibliotekininkų.

Kaip žinia, 1904-aisiais būtent gegužės 7-ąją buvo panaikintas draudimas Lietuvos teritorijoje spausdinti leidinius lotyniškais rašmenimis.

Per keturiasdešimt metų nuo 1864 m., kai Vilniaus generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo nurodymu buvo uždrausta lotyniškomis raidėmis spausdinti elementorius, paskui apskritai visus lietuviškus leidinius, o vėliau ir platinti anksčiau ar užsienyje atspausdintus, lietuviška spauda išliko puoselėjama slaptų daraktorių mokyklų, knygnešių ir tautinę sąmonę žadinusių visuomenės veikėjų dėka.

Plačiau žr. lietuviškos spaudos atgavimo šimtmečio proga parengtame internetiniame leidinyje „Lietuviškas žodis“, žr. www.spaudos.lt. Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija gegužės 7 d. tradiciškai rengia Spaudos pusryčius ir skelbia metų Kalbos premijos nominantą.

1965 m. Jungtinės Tautos rugsėjo 8 d. paskelbė Tarptautine raštingumo diena.

Tarptautinė gimtosios kalbos diena minima vasario 21 d. Šią dieną iš kitų išskyrė Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) 1999 m. pabaigoje, tad ji pradėta švęsti nuo 2000-ųjų. Jungtinės Tautos skatina valstybes nares sudaryti sąlygas vaikams mokytis gimtąja kalba, kartu pabrėžia ir kaip svarbu augančiam žmogui išmokti bent dvi papildomas kalbas.

Nuo 2001 m. rugsėjo 26-oji tapo Europos kalbų diena. Iš pradžių, norėdama atkreipti dėmesį į kalbų įvairovę Europoje, Europos Sąjunga paskelbė Europos kalbų metus, o kad kalbų įvairovės svarba nebūtų pamiršta, nustatyta ir Europos kalbų diena.

Tarptautiniai kalbų metai minėti 2008-aisiais. Jungtinių Tautų iniciatyva sudarytame Pasaulio kalbų atlase (2010 m.) pažymėta apie 3 tūkst. kalbų, kurioms gresia išnykimas. Lietuvos teritorijoje rimta grėsmė iškilusi karaimų kalbai.

Apie šiandieninę lietuvių kalbos būklę  sužinosite gegužės 5 d. 13 val. bibliotekoje vyksiančioje paskaitoje. 

Audrius Valotka.

Lietuvoje valstybinę kalbą suvokiame kaip vieną tautos tapatybės atramų. Todėl viešojoje erdvėje nuolatos kyla diskusijos apie lietuvių kalbos būklę, o gausūs skaitytojų komentarai liudija temos aktualumą. Dažnai piešiamas apokaliptinis vaizdas, kad mūsų gimtoji kalba sparčiai degraduoja ir matomoje ateityje apskritai išnyks. O kaip šią situaciją mato kalbininkai, kasdien stebintys ir aprašantys kalbos būseną?

Apie tai galėsite sužinoti, jei gegužės 5 dieną 13 val. ateisite į Mikalojaus Daukšos viešąją biblioteką. Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Audrius Valotka skaitys paskaitą „Kalbos gyvybė skaitmeniniame amžiuje“.

Paskaitos klausytojai susipažins su kalbų būklės – tarp jų ir lietuvių – vertinimo metodikomis. Klausytojams bus papasakota apie naujausias Vilniaus universiteto mokslininkų kuriamas lietuvių kalbos technologijas, taip pat bus demonstruojamas natūralios lietuvių šnekos sintezatorius.

Renginys skiriamas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai.

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė