Nors dar tik metų pradžia, kai kas jau ima planuoti savo atostogas. Jos dažniausiai yra derinamos su darbu, šeimos narių atostogomis, ne mažiau svarbu yra metų laikas ir finansinės galimybės. Paskaičiuota, kad šiemet palankiausia atostogauti gegužę, o mažiausi atostoginiai – už vasarį ir lapkritį.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija primena, kad pagal darbo sutartį dirbantiems darbuotojams kasmet priklauso 20 darbo dienų kasmetinių atostogų. Jei alga yra pastovi, didesnius atostoginius gausite tais mėnesiais, kada juose yra daugiausia darbo dienų, o vidurkis bus skaičiuojamas iš prieš tai buvusių trijų kalendorinių mėnesių, kuriuose darbo dienų skaičius buvo mažesnis.
Tiems, kurie gauna minimalią algą (o ji nuo šių metų sausio padidėjo nuo 642 iki 730 eurų), nepatariama imti atostogų pirmąjį metų ketvirtį, geriau nuo balandžio, tuomet vidurkis bus skaičiuojamas iš brangiau apmokamų mėnesių.
Jei žmogus per 3 mėnesius iki atostogų dirbo viršvalandžius, poilsio ar švenčių dienomis, arba gavo papildomų priedų, premijų ar priemokų prie atlyginimo už jau atlikto darbo rezultatus, atostoginių išmokų suma gali skirtis, kadangi darbo užmokestis buvo didesnis.
„Visgi svarbu žinoti, kad į atostoginių skaičiavimą neįtraukiami kai kurie priedai, pvz. išmokėti gimtadienio ar Naujųjų metų proga“, – teigia finansininkai.
Jei asmuo atostogauja ne visą mėnesį, o pavyzdžiui, 10 darbo dienų, norint apskaičiuoti, kokio dydžio atostoginius gausime už vieną atostogų dieną, mėnesinį darbo užmokestį reikia paversti į dieninį. O jis kinta, priklausomai nuo to, kiek darbo dienų yra per mėnesį. Kuo per mėnesį mažiau darbo dienų, tuo dienos atlyginimas bus didesnis.
Vadinasi, norint gauti kuo didesnius atostoginius, reikia rasti 3 prieš atostogas einančius mėnesius, kurių darbo dienų skaičius bus mažiausias, o pajamos – didžiausios.
Didžiausi atostoginiai gegužę, mažiausi – vasarį
Jei darbo sutartyje nurodyta, kad asmens alga popieriuje yra, pvz., 1 500 eurų, jo darbo užmokestis yra pastovus, nėra jokių „bonusų“ ir tokia situacija išliks visus šiuos metus, nepalankiausia atostogauti vasarį, lapkritį, liepą, balandį, birželį ir spalį.
Atostogaudami šiais mėnesiais darbuotojas gaus mažiau, nei faktiškai uždirba. Finansiniu požiūriu, kaip rodo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos atlikti skaičiavimai, geriausia atostogauti gegužę, kovą, rugpjūtį ir rugsėjį (situacija išdėstyta mažėjančia linkme, tai reiškia, kad rugsėjį (beje, lygiai taip pat kaip rugpjūtį) atostoginiai bus mažesni už gegužės mėnesio).
Atostogauja, kada gali
Pakalbinti kėdainiečiai sakė, kad atostogų laiką jie renkasi atsižvelgdami į įvairias aplinkybes.
„Pandemija taip viską sujaukė, kad atostogauti galiu ne kada noriu pati, o kada darbdavys išleidžia. Esą jis kitaip negali, nes mūsų kolektyvas didokas, nemažai žmonių suserga, kiti turi izoliuotis, tai bus gerai, jei dar neatšauks iš atostogų“, – be džiugesio balse kalbėjo pramonės sektoriuje dirbanti Donata.
„Aš nemėgstu atostogauti vasarą, labiau renkuosi pavasarį. Aišku, pasižiūriu, kurį mėnesį išeiti atostogų yra palankiau, kada gausiu didesnius atostoginius. Girdėjau, kad šiemet labiausiai apsimokės atostogauti gegužę, tik nežinau, ar vyras tuo metu galės išeiti atostogų, todėl kol kas dar nesame nieko konkrečiai suplanavę“, – teigė kėdainietė Elena.
Kėdainiuose dirbantis akademiškis Stasys sakė, kad atostogauti pavyksta tik šiltuoju metų laiku, tada, kai nereikia mokėti už šildymą ir galima kažkiek pasitaupyti.
„Šiek tiek pavydžiu tiems, kurie gali atostogauti neskaičiuodami pinigų, o mūsų šeimai reikia pasispausti, norint turėti įdomesnes atostogas. Jei būna kokių nemokamų pramogų, mielai jomis pasinaudojame. Kai kas ima kreditus, kad galėtų išvažiuoti atostogauti, bet juk tada dar palūkanas reikia mokėti, tai ne mūsų kišenei“, – kalbėjo pusamžis vyras.
