Kada šildymo sezoną gali baigti daugiabučių gyventojai?
Šildymo sezono pabaigą, savo pavaldume esančioms įstaigoms, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato savivaldybė. Kartu šildymo sezoną galėtų baigti ir daugiabučių namų gyventojai.
Teisės aktais nustatyta, kad šildymo sezoną galima baigti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra aukštesnė už +10° C. Šildymo sezono pabaigą, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato savivaldybės institucija. Šilumos tiekėjas, suderinęs su savivaldybės institucija, nustato pastatams ar jų grupėms šildymo išjungimo eiliškumą.
Gali nuspręsti patys
Tačiau teisės aktais nustatyta, kad daugiabučiuose šildymą galima išjungti ir kitu laiku, negu savivaldybė nustato šildymo sezono pabaigą. Tai gyventojai gali patys nuspręsti balsų dauguma (sutikti turi 50 % + 1 gyventojas), nepažeidžiant higienos normų reikalavimų.
Šilumą tiekianti AB „Panevėžio energija“ vamzdynais karštą vandenį tiekia iki pastatų įvadų, o kiek šilumos suvartoja namas – rūpinasi patys šilumos vartotojai ir jų pasirinktas namo šildymo sistemų prižiūrėtojas. Jis taip pat užtikrina ir saugų bei patikimą pastatų šildymo sistemų stabdymą.
Gyventojams, nusprendusiems baigti šildymą, namo šildymo sistemų prižiūrėtojas užsuka pastato šildymo sistemos sklendes ir apie tai praneša šilumą tiekiančiai įmonei. Šiluma ir toliau name tiekiama karšto vandens ruošimui.
Techninės galimybės reguliuoti šildymą yra
Kasmet baigiantis šildymo sezonui daugiabučiuose kyla aistros dėl šildymo išjungimo. Priežastys yra tiesiog susijusios su elementariomis techninėmis problemomis.
Jei gyventojai kuo greičiau priimtų sprendimą modernizuoti namo šilumos punktą, šildymas namuose būtų reguliuojamas daug paprasčiau. Naujuose ar pilnai renovuotuose namuose, turinčiuose automatizuotus šilumos punktus, šildymo išjungimas nėra aktualus, nes ten elektroninis šildymo reguliatorius išjungia ar įjungia šildymą, sumažina ar padidiną jo intensyvumą priklausomai nuo lauko oro temperatūros, t.y. automatiškai reguliuoja šildymo sistemos darbą. Automatizuotas šilumos punktas leidžia taupyti šilumos energiją būtent pavasarį ar rudenį, kai dienos metu šviečia saulė ir jos šiluma šildo patalpas.
Jeigu namo šildymo sistema sena, šildymas reguliuojamas rankiniu būdu, o ne išmania automatika, užtikrinti komfortišką šilumą kiekviename bute praktiškai neįmanoma.
Senos konstrukcijos šilumos punktuose sklendę rankiniu būdu reguliuoja šildymo sistemos prižiūrėtojas. Pereinamuoju rudens ar pavasario sezonu lauko temperatūros svyravimai dideli, todėl namuose su senos konstrukcijos be elektroninių reguliatorių šilumos punktais reikėtų keletą kartų per dieną sukinėti sklendę. Prižiūrėtojai to padaryti negali, todėl dažniausiai paliekamas nustatytas vidutinis šilumos srautas, o pasekmė – įšilus orui lauke radiatoriai kaista ir gyventojai šilumos perteklių leidžia pro atvirus butų langus. Prie netolygaus šilumos pasiskirstymo prisideda ir išbalansuota namo šildymo sistema, pačių gyventojų veiksmai, kai kiekviename bute savavališkai pakeistas šildymo prietaisų (radiatorių, „gyvatukų“) dydis (galingumas). Būtent tokiuose senuose namuose pavasarį daugiabučio kampiniai butai mėgaujasi šiluma, o vidinių butų savininkai skundžiasi, kad per karšta, todėl pastarieji dažniausiai ir reikalauja kuo skubiau užbaigti šildymo sezoną.
Praėjęs, 2020-2021 m., šildymo sezonas Kėdainiuose buvo baigtas 2021 m. balandžio 30 d. Šis, 2021-2022 m., šildymo sezonas Kėdainiuose prasidėjo 2021 m. rugsėjo 22 d.
Pagal AB „Panevėžio energija” inf.
