Šios savaitės pradžioje Vilniaus geležinkelio stotyje pristatytas projektas „Rail Baltica“, kurį įgyvendinus per Kėdainių rajoną nusidrieks nauja maždaug apie 16 km geležinkelio atkarpa. Europinė geležinkelio vėžė eitų šalia Šėtos seniūnijos Žeimelių, Pagirių, Bebrikių, Vaiškonių kaimų. Kėdainių krašte tiesimo darbus ketinama pradėti jau 2021 metais.

Kirs kelio ruožas

„Kėdainių mugei“ akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Komunikacijos departamento projektų vadovas Domas Jurevičius sakė, kad mūsų rajoną kirstų maždaug 16,6 km naujo geležinkelio „Rail Baltica“ atkarpa, apimanti nuo 48,75 iki 65,351 km tarptautinio kelio ruožą.
„Kėdainių rajone ant specialiai geležinkelio statybai išpirktų žemių bus statomas naujas „Rail Baltica“ geležinkelio kelias. Naujoji vėžė atsiras pagal Specialiojo plano sprendinius išpirktuose žemės sklypuose šalia šių Kėdainių rajono kaimų: Žeimelių, Pagirių, Bebrikių ir Vaiškonių“, – sakė D. Jurevičius.

Tai kėdainiečiams leis keliauti tarp tokių miestų, su kuriais iki šiol neturėjome susisiekimo geležinkeliu, tai – Panevėžys, Kaunas ir kiti. Tad persėdę artimiausiame didmiestyje galėsime keliauti į kitas šalis.

Po šešerių metų

Geležinkelio sankasos ir statinių – tiltų ir viadukų, bei reikalingų automobilių kelių statybos darbus Kėdainių rajone planuojama pradėti 2021 metais ir užbaigti iki 2024-ųjų pradžios.

„Geležinkelio linijos viršutinės kelio konstrukcijos, tai yra, bėgių, tiesimo darbus tikimasi atlikti iki 2025-ųjų, elektrifikuoti ir įdiegti eismo valdymo sistemą iki 2026 metų. O traukinių eismą planuojama pradėti 2026-ųjų pabaigoje“, – planus išvardijo D. Jurevičius.

Įrengs regioninę stotį

Kėdainių rajone numatoma įrengti regioninę keleivių stotį, kuri bus skirta regioniniam susisiekimui. Tai kėdainiečiams leis keliauti tarp tokių miestų, su kuriais iki šiol neturėjome susisiekimo geležinkeliu, tai – Panevėžys, Kaunas ir kiti. Tačiau tai nebus greitųjų traukinių stotis.

Greitųjų traukinių stotelės numatytos Kaune, Vilniuje ir Panevėžyje. Tad persėdę artimiausiame didmiestyje galėsime keliauti į kitas šalis.
Pasak įmonės atstovo, logistikos centrų  ar sandėlių atsiradimą šalia tarptautinio geležinkelio labiau apsprendžia ir kuria vietos verslai, atsižvelgdami į savo poreikį bei pajėgumus. Ar tokių statinių atsiras šalia Baltijos šalis jungiančio kelio, parodys laikas.

Įdarbins tūkstančius

Statant tarptautinį geležinkelį „Rail Baltica“ reikės įvairių specialybių darbuotojų, pradedant inžinieriais ir baigiant vairuotojais. Šiuo metu dar neaišku, kiek konkrečiai darbuotojų prireiks tiesiant atkarpą Kėdainių rajone. Tačiau bendras darbuotojų poreikis Lietuvoje sieks apie 4 000 įvairių sričių specialistų.

Susitiks su bendruomenėmis

Dar šiemet projekto „Rail Baltica“ atstovai planuoja organizuoti susitikimus kiekvienoje savivaldybėje, kurią kirs tarptautinis geležinkelis. Projekto rengėjams dabar labiausiai rūpi savivaldybių lūkesčiai, keliami projektui, todėl tikimasi, kad susitikimai padės kuo naudingiau ir sklandžiau įgyvendinti projektą.

Kėdainiai – ne išimtis, į tokį susitikimą taip pat bus kviečiami ir verslo bendruomenių atstovai.

„Šiuose susitikimuose bus koncentruojamasi į konkrečios savivaldybės aktualijas ir jai rūpimus klausimus. Susitikimo laikas dar nėra suderintas, tačiau planuojame tokį susitikimą organizuoti per artimiausius kelis mėnesius“, – patikino D. Jurevičius.

Kas rūpi žmonėms

Pasak bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovo, dažniausiai rajono gyventojai domisi, ar tikrai bus įgyvendintos visos strateginio plano ir poveikio aplinkai vertinime numatytos priemonės susiekimui gerinti bei triukšmui ir vibracijai mažinti.

„Noriu priminti, kad žemės išpirkimo procedūrų metu į Kėdainiuose kartą per mėnesį veikusį „Rail Baltica“ priimamąjį galėjo ateiti visi, norintys daugiau sužinoti apie projektą. Taip pat nuolat komunikuojame su vietos ūkininkais, siekdami suderinti jų ūkininkavimo ir mūsų statybos veiklas, pavyzdžiui, suteikėme leidimą ūkininkauti išpirktose žemėse iki statybų pradžios, taip pat susitarta su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl išmokų mokėjimo“, – sakė D. Jurevičius.


Apie trišalį kelią
„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Projekte taip pat numatyta atskira geležinkelio linija Kaunas–Vilnius.
Bendras geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.
„Rail Baltica“ – sudėtinė Europos Sąjungos tarptautinio transporto koridoriaus „Šiaurės jūra–Baltijos jūra“ dalis.
2014 m. įsteigta bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos geležinkelių įmonė „RB Rail AS“. Lietuvos interesams atstovauja „Lietuvos geležinkelių“ dukterinė bendrovė „Rail Baltica statyba“.
2015 m. rudenį baigti „Rail Baltica“ geležinkelio linijos statybos darbai nuo Lenkijos sienos iki Kauno.
2017 m. sausio mėn. pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros „Rail Baltica“ atkarpoje nuo Kauno iki sienos su Latvija.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.