Praėjusį savaitgalį Kėdainių senamiestyje vyko tradicinis „Jur­ginių kermošius“. Balandžio 23-oji – Švento Jurgio, Jurginių (Jorės, Jūrės), Ganiklio diena.

Kėdainietė Nijolė mugėje nusipirko abrikosą ir slyvaitę.

Kėdainietė Nijolė mugėje nusipirko abrikosą ir slyvaitę.

Nuo seno Jurginės vadinamos pavasario žalumos, jaunimo, žemdirbių ir arkliaganių švente. Seniau ją dar vadindavo žemdirbių Naujaisiais metais.

 

 

 

Sodininkė iš Babtų Vida kėdainiečiams siūlė pirkti įvairių vaismedžių.

Sodininkė iš Babtų Vida kėdainiečiams siūlė pirkti įvairių vaismedžių.

 

Anot senolių, Jorė, arba Joris, – pavasario Perkūnas. Jis vaizduojamas kaip raitelis, valdantis žemės raktus, prikeliantis augaliją. Jorė po žiemos šalčių atrakina žemę, pasiunčia į ją lietų. Ši dievybė – tai ir naminių gyvulių, ypač žirgų, žvėrelių, globėja.

Kauno keramikai mugę paįvairino savo meniškais dirbiniais.

Kauno keramikai mugę paįvairino savo meniškais dirbiniais.

Pagal seną paprotį per Jurgines šiukštu net medžio šakelę nulaužti. Tikima, kad namo parnešta nulaužta šaka gali gyvate pavirsti ir visiems namiškiams užtraukti nelaimę.
Įprasta Jurginių dieną nieko nedirbti su gyvuliais, net ir važiuoti. Sakoma: jei dirbsi – gyvuliai susirgs, išmirs, laukiniai žvėrys juos išpjaus.

Braškių daigai atvežti net iš Vilkaviškio.

Braškių daigai atvežti net iš Vilkaviškio.

Tačiau dabar laikai pasikeitę ir senųjų tradicijų nelabai kas paiso. Kėdainiečiams „Jurginių kermošius“ – puiki galimybė įsigyti įvairių sodinukų ir atnaujinti savo sodus bei daržus.
„Per šią mugę galime nusipirkti pačių įvairiausių sodinukų. Atpuola vargas važiuoti į medelynus ir ten ieškoti norimų medelių ar krūmų. Be to, visi pardavėjai jau yra žinomi. Jie su savo sodinukais atvažiuoja ne pirmus metus. Žinome, kad nusipirkę vieną ar kitą sodinuką, gausime ir patarimų, kaip juos prižiūrėti“, – sakė kėdainietė Nijolė, „kermošiuje nusipirkusi abrikoso bei slyvos medelius.

Kermošiuje – gausus gėlių daigų pasirinkimas.

Kermošiuje – gausus gėlių daigų pasirinkimas.

Ir kokių tik sodinukų bei daigų kėdainiečiams nesiūlyta: pradedant našlaitėmis, agurkų, pomidorų daigais, baigiant slyvaitėmis, abrikosais, obelimis, vynuogėmis ir įvairiomis daugiametėmis gėlėmis. Pirkinių įvairovė viliote viliojo, tačiau ne vieną pirkėją gąsdino norimų įsigyti sodinukų kainos. Labiausiai kėdainiečiai stebėjosi brangiais agurkų ir pomidorų daigais. Už gerokai ūgtelėjusį anktyvos veislės „Mirabelle“ daigelį prašyta net penkių eurų, o už vyšninį pomidoriuką – dviejų eurų. Salotos daigelis kainavo trisdešimt centų. Po keturiasdešimt centų pardavinėtos iš Vilkaviškio rajono atvežtos braškės. Kėdainiečiai neslėpė, kad kainos gerokai didesnės negu anksčiau. Štai prieš penkerius metus už vieną litą buvo galima nupirkti keturis braškių daigus. O tokių agurkų bei pomidorų kainų seniai niekas nebuvo matęs. Brangiau pardavinėtos ir našlaitės: šįmet jų daigelis kainavo 60 centų, o prieš penkerius netus jų kaina nesiekė ir lito, vadinasi,

Kėdainietis Jonas paties pintus krepšius pardavinėjo po 5 ar 8 eurus.

Kėdainietis Jonas paties pintus krepšius pardavinėjo po 5 ar 8 eurus.

pardavinėta perpus pigiau.
Daugiau išlaidų turėjo ir norintieji įsigyti agrastų ar serbentų daigų – šįmet jų kaina svyravo nuo 3 iki 4 eurų, o prieš penkerius metus jie pardavinėti po devynis litus.
Šilauogių kaina per penkerius metus sumažėjo – nuo 20 litų iki 5 eurų. Vynuogių daigai taip pat pigo – nuo 22 litų iki 6 eurų. Medelių kainos išliko panašios. Vyšnaites, slyvaites, obelaites, trešnes šįmet pardavinėta po aštuonis eurus, abrikosai ir persikai buvo brangesni – 10 eurų. Prieš penkerius metus tų pačių medelių kaina svyravo nuo 20 iki 30 litų. Gėlių daigai per pastaruosius metus kiek brango. Šįmet rožių kainos prasidėjo nuo 7 eurų, o prieš penkerius metus jų buvo galima rasti ir už 12 litų. Rododendrai šeštadienį pardavinėti po 25 eurus, o geltonlapiai jazminų krūmai po 5 eurus.

Agurkų ir pomidoreų daigai stebino brangumu.

Agurkų ir pomidoreų daigai stebino brangumu.

Be sodo gėrybių, mugėje netrūko ir įvairių gardumynų – naminės duonos, dešrų, sūrių, kepinių. Kėdainiečiai taip pat galėjo nusipirkti ir keramikos, kalvių dirbinių, pintų krepšių.