Artėjant Juodajam penktadieniui ir didžiųjų išpardavimų karštinei, lietuviai išlieka santūresni. Naujausia apklausa atskleidė, kad beveik 6 iš 10 Lietuvos gyventojų per Juodojo penktadienio išpardavimus neplanuoja išleisti nė euro, o dauguma planuojančių pirkti apsiribos nedideliais, 50 eurų sumos neviršijančiais pirkiniais.
Juodasis penktadienis pilkėja
Net 59 proc. respondentų nurodė, kad per išpardavimų savaitgalį nieko nepirks, o 14 proc. planuojančių pirkti ketina išleisti simbolišką sumą – iki 50 eurų.
Dar 11 proc. apklaustųjų teigė, kad pirkiniams skirs iki 99 eurų, 10 proc. – iki 199 eurų, 4 proc. – nuo 200 iki 499 eurų, o vos 2 proc. apklaustųjų šalies gyventojų planuoja išleisti daugiau kaip 500 eurų.
Latvijoje ir Estijoje tendencijos panašios, tik šių šalių gyventojai į didžiuosius išpardavimus žvelgia dar santūriau – atitinkamai 70 proc. latvių ir 67 proc. estų nurodė, jog per Juodojo penktadienio išpardavimus neketina nieko pirkti.
„Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovės Rasos Narės teigimu, tai rodo, jog Juodasis penktadienis tampa vis „pilkesnis“ – gyventojai nepasiduoda masinei reklamai ir renkasi apgalvotus, o ne impulsyvius pirkinius.
„Matome, jog gyventojai šiandien perka atsakingiau – dažniau planuoja, lygina kainas, vertina poreikį. Tai rodo ne apatiją išpardavimams, o didesnį finansinį sąmoningumą ir prioritetą būtiniausioms išlaidoms“, – sako R. Narė.
Išlaidžiausi – studentai, taupiausi – kaimo gyventojai ir senjorai
Apklausa atskleidė, jog pirkimo įpročiai skiriasi priklausomai nuo gyvenamosios vietovės. 60 proc. vilniečių, 53 proc. Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojų ir 61 proc. mažesnių miestelių gyventojų Juodojo penktadienio pirkiniams neišleis nė euro. Finansinis atsargumas dar ryškesnis kaimo vietovėse – net 70 proc. čia gyvenančiųjų nurodė, kad nieko nepirks.
Tuo metu jaunesni pirkėjai linkę išleisti daugiau: iš apklausoje dalyvavusių studentų 30 proc. teigė neplanuojantys jokių pirkinių, o 35 proc. ketina išleisti iki 50 eurų.
Vyresnio amžiaus gyventojai išpardavimų atžvilgiu – santūriausi: net 72 proc. apklaustųjų, kuriems yra nuo 60 iki 74 metų, nurodė, kad per Juodąjį penktadienį neišleis nė euro.
Išlaidumas nekoreliuoja su pajamų dydžiu
Įdomu tai, jog išlaidumas nesusijęs su gaunamų pajamų dydžiu: nors galėtų atrodyti, kad gyventojai, gaunantys aukštesnes pajamas, išleidžia daugiau, apklausos duomenys rodo priešingai.
Daugiau uždirbantys lietuviai Juodojo penktadienio karštinei abejingi – iki 50 eurų planuoja išleisti vos 13 proc. apklaustųjų, kurių vidutinės asmeninės pajamos per mėnesį siekia 1,5 tūkst. eurų ir daugiau. Mažiausias pajamas gaunančių grupėje tokių pirkėjų beveik tris kartus daugiau – 39 proc.
„Žemesnes pajamas gaunantys žmonės dažniau pasinaudoja išpardavimais, nes tai – galimybė įsigyti reikiamų daiktų pigiau. Tuo metu aukštesnes pajamas gaunantys pirkėjai išlieka atsargesni – nuolaidos ne visada juos motyvuoja“, – komentuoja R. Narė.
Kaip nepaslysti per išpardavimus?
Pasak R. Narės, norint išvengti per didelių išlaidų Juodojo penktadienio laikotarpiu, verta laikytis kelių paprastų principų.
„Pirmiausia vertėtų susidaryti konkrečių pirkinių sąrašą ir dar prieš išpardavimus pasižiūrėti, kiek šios prekės kainuoja įprastai. Tai padės įvertinti tikrą nuolaidos dydį.
Taip pat reikėtų palyginti kainas keliose prekyvietėse ir stebėti, ar jos nesikeičia prieš akcijų laikotarpį. Be abejo, svarbu ir iš anksto nusistatyti biudžetą ir jo laikytis, kad net ir mažos sumos nesikauptų į dideles išlaidas“, – pataria R. Narė.
Ji priduria, jog atsakingas planavimas itin svarbus prieš šventinį laikotarpį, kai pirkinių sąrašai ilgėja.
„Geriau įsigyti kelis iš tiesų reikalingus daiktus, nei pasiduoti emociniam pirkimui. Tokie sprendimai ilgainiui leidžia išlaikyti finansinį stabilumą ir ramiai pasitikti šventes“, – sako R. Narė.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2025 metų spalio mėn. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
Pranešimas žiniasklaidai
