Sekmadienio vakarą Pelėdnagių sen., Juciūnų kaime užsidegė pirtis. Gaisrą suskubo gesinti pats savininkas, prireikė ir ugniagesių pagalbos.
Apie Senojoje gatvėje esančiame pastate kilusį gaisrą Bendruoju pagalbos telefonu pranešta pusę devintos vakaro. Ugniagesiai įvykio vietą pasiekė po 21 minutės.
„Ugniagesių atvykimas užtruko dėl uždarytos pervažos. Atvykus ugniagesiams, iš pirties rūko dūmai, atviros liepsnos nebuvo. Iki ugniagesių atvykimo savininkas liepsną buvo apsigesinęs 2 miltelių (po 6 l) gesintuvais.
Pirtis (3×6 m dydžio) įrengta su garažu viename mūriniame 1 aukšto (6×12 m) pastate, stogas vienšlaitis, dengtas šiferiu. Gaisro metu apdegė 1,5 m² medinių stogo konstrukcijų, nuardyta 4 m² stogo dangos ir 4 m² vidaus medinių apdailos lentelių.
Nuo liepsnų išsaugotas už 4 metrų esantis mūrinis gyvenamasis namas. Kodėl pirtyje kilo gaisras, dar tiriama“, – teigė ugniagesių atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė.
Kodėl dega pirtys?
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, praėjusiais metais ugniagesiams teko gesinti 131 pirtį. Panaši situacija yra kasmet.
Ugniagesių gelbėtojų teigimu, gaisrai pirtyse gali kilti dėl gausybės priežasčių, netgi jei turite įprotį ant pirties krosnelės palikti džiūti rankšluosčius arba matydami, kad šalia krosnelės ar virš jos yra pažeista, karščio paveikta mediena, neskubate jos pakeisti.
Specialistai akcentuoja dvi pagrindines gaisrų pirtyse priežastis. Viena – pirtis neteisingai įrengta, kita – nesaugiai eksploatuojama. Kartais būna panaudoti netinkami statybiniai mišiniai ir kitos medžiagos, veikiamos aukštos temperatūros, sutrupa, „apnuogindamos“ degią konstrukciją.
Kita dažnokai pasitaikanti gaisro priežastis, kai įrenginėjant pirties krosnis, paliekami „karščio tiltai“, t. y. konstrukcijos, skirtos degių medžiagų apsaugai, prisukamos metaliniais varžtais (medsraigčiais). Metaliniai tvirtinimo elementai, veikiami krosnies temperatūros, taip įkaista, kad uždega medinę konstrukciją, į kurią jie būna įsukti.
Gaisras gali įsiplieksti ir tada, kai krosnis ar dūmtraukis įrengiami per arti statinio degių konstrukcijų, kurios vėliau, veikiamos aukštos temperatūros, užsiliepsnoja.
Įrenginėjant pirties krosnis ir dūmtraukius būtina vadovautis „Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinė saugos taisyklėmis“. Jose pateikti reikalavimai kietojo kuro šildymo sistemoms, nurodomi saugūs atstumai nuo dūmtraukių ir šildymo krosnių iki degiųjų medžiagų.
Eksploatacinio pobūdžio gaisrų pirtyse priežastimi neretai būna ir neatsargus žmonių elgesys jose, pavyzdžiui, be priežiūros paliktos besikūrenančios krosnys pirtyse arba šalia įkaitusių paviršių palikti daiktai, tarkime, sudedamos malkos, paliekamos šiukšlės, plastikiniai kibirai, į kuriuos supilami neatvėsę pelenai.
„Būna, kad iš dūmtraukių laiku neišvalomi suodžiai, o jiems užsidegus, įkaista arba suskyla kaminas ir ugnis persimeta ant perdangos ar stogo,“ – galimas gaisrų priežastis vardija ugniagesiai.
Todėl patariama pirties įrengimą patikėti tik profesionalams, o mėgaujantis pirties malonumais, nepamiršti laikytis saugumo reikalavimų.
„Kėdainių mugės“, PAGD ir Kauno PGV inf.
Asociatyvi nuotr.
