Po antrojo Josvainių kultūros centro mėgėjų teatro studijos spektaklio „Trys mylimos“ premjeros žiūrovai artistus apipylė gėlių puokštėmis ir ilgais plojimais.
Spektaklio režisierė Renata Vilkaitė visai kūrybinei grupei negailėjo pagyrimų: „Visi tikri šaunuoliai – padarėme tai, ką planavome. Puiku, kad ir artistai, ir žiūrovai liko patenkinti.“
Po pirmojo josvainiečių teatro mėgėjų spektaklio ,,8 mylinčios moterys“ R. Vilkaitė klausė žiūrovų, ko jie norėtų ateityje. Ne vienas atsakė, kad labiausiai pradžiugintų paprastas, nuoširdus, savas problemas gvildenantis vaidinimas. „Kurį laiką galvojau, ką būtų galima pasirinkti, kad visiems tiktų ir patiktų. Kadangi šįmet minime lietuvių literatūros klasikės Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės Žemaitės 170-ąsias gimimo metines, tai atidžiau pastudijavau šios rašytojos kūrybą. Net pati nustebau, kiek unikalių dalykų joje atradau – daugeliui atrodo, kad Žemaitės rašiniai nuobodūs, griežti, net banaloki, tačiau kiekviename kūrinyje yra po tokį taiklų sakinį, kad pamačiau rašytoją visai kitokią. Ilgai negalvojusi pasirinkau daugeliui žinomą pjesę „Trys mylimos“. Tai nuotaikingas ir laiko dulkėms nepaklūstantis kūrinys. Su kolegėmis pasitarusios parinkome artistus ir kibome į darbą“, – antrojo spektaklio gimimą pristatė R. Vilkaitė.
„Tris mylimas“ mėgėjai Josvainių artistai repetavo bemaž dvejus metus. Pasak režisierės, keitėsi aktoriai, tačiau galutinis rezultatas pranoko lūkesčius. „Dirbome daug, ieškojome įdomių sprendimų. Ne paslaptis, kad suvaidinti komediją – labai sunki užduotis. Mes ryžomės žiūrovus pakviesti į pažadų, svajonių, meilės ir klastos pasaulį. Suplanavome kartu pakeliauti laimės – nelaimės vingiuotais takeliais ir panarplioti likimo išdaigas bei moteriškų aktualijų pynes. Spektaklio personažų gyvenimas kupinas ne tik vargo, vienatvės, nuoskaudos, bet ir gyvybingumo, nuotykių, žaismingumo. Šelmis Liudvikas svajoja apie laimingą gyvenimą su savo išrinktąja, o turtinga našlė ūkininkė bei jos dukros – apie suktąjį berną. Mes pateikėme suktą, painią ir juoką keliančią istoriją, kokių netrūksta ir šiandienos gyvenime“, – sakė R. Vilkaitė.
Režisierė po pavykusios premjeros nuoširdžiai dėkojo spektaklio artistams, iš kurių daugiausia padėkos žodžių nusipelnė Arnas Švilpauskas, prieš mėnesį ištiesęs pagalbos ranką aktorių kolektyvui, nes dėl objektyvių priežasčių iš rikiuotės pasitraukė Liudviko vaidmens atlikėjas. Jei ne Arno entuziazmas, josvainiečiai premjeros būtų dar pusmetį laukė. Padėkų negailėta ir spektaklio dailininkei Ingai Mikusievičienei bei garso ir šviesos operatoriams. „Visi buvome kaip kumštis – daug dirbome, dabar galime pasidžiaugti to triūso vaisiais. Labai norėtume, kad vaidinimą pamatytų kuo daugiau žmonių, tad ruošiamės į gastroles. Būtų puiku su šiuo spektakliu nuvykti į kokį festivalį ir parodyti, kuo gyvena josvainiečiai teatro mėgėjai“, – planais dalijosi idėjų nestokojanti užsispyrusi kūrybiškoji R. Vilkaitė.
Po premjeros artimųjų ir bičiulių gėlėmis apdovanoti artistai veiduose neslėpė šypsenų. Emocijų bangai kiek atlėgus nuostabiu reginiu apdovanoti josvainiečiai ironiškai šypsojosi: „Gaila, kad šitoks puikus vaidinimas liko neįvertintas vietos valdžios – nei rajono vadovai, nei Tarybos nariai, nei kultūros specialistai nematė reikalo pažiūrėti, kuo kvėpuoja mūsų miestelio kultūra.“
[tribulant_slideshow gallery_id=”82″]
