Spalio 4-ąją bus minima Pasaulinė gyvūnų globos diena. Šeimininkai tądien gal daugiau laiko praleis su savo augintiniais, palepins juos skanėstais, gal ir kokį naują žaislą nupirks. Bet taip pasiseka ne visiems gyvūnams. Dalies jų kasdienybė yra pribloškianti. Jei gyvūnai prabiltų, skaudžių istorijų papasakotų: kaip juos muša, pririša prie pusmetrio ilgio grandinės, net ėsti ar gerti ne visada paduoda.
O kiek gyvūnų nuskandinama, pakariama? Kiek jų „pavaišinama“ nuodais arba dešrelėmis su adatomis, kiek jų dar gyvi užkasami po žeme, ketvirčiuojami, padegami, apmėtomi akmenimis… Ir taip elgiasi žmonės, kartais net savi. Žiaurumui nėra ribų…
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Kėdainių skyriaus duomenimis, šiemet tokių žiaurių atvejų su gyvūnais, kaip girdisi šalyje, Kėdainių rajone neužfiksuota, tačiau skundų dėl netinkamos priežiūros per 9 mėnesius buvo 21.
„Dažniausiai sulaukiame pranešimų dėl gyvūnų (dėl ūkinių galvijų retai, daugiausia dėl šunų ir kačių) nepriežiūros, nelegalaus veisimo.
Skundų sulaukiame ir iš gyvūnų globos organizacijų, ir iš gyventojų. Pasitvirtina maždaug pusė pranešimų. Kartais žmonės iš pykčio apskundžia kaimynus arba hiperbolizuoja situaciją. Pavyzdžiui, buvo pranešta, kad asmuo laiko 14 šunų, o nuvykę radome tik 4. Sąlygos minimalios, bet ne tokios baisios, kaip atrodė pranešusiam asmeniui.
Visokių istorijų pripasakoja žmonės. Pamenu, kažkada iš vienos moters vis gaudavome pranešimų apie zoofiliją. Esą kaimynas santykiauja su ožka. Buvome nuvykę net kelis kartus, ožkos apžiūra įtarimų nesukėlė. Tada paprašėme policijos pagalbos. Kai tyrėjai apklausinėjo moterį, ši jau teigė, pati nemačiusi, tik iš aplinkinių girdėjusi, ką kaimynas su ožka išdarinėja. Po to karto moteris jau į mus su skundais nesikreipė.
Šiaip, į kaimo vietoves daugiau iškvietimų būna. Vieni žmonės gal iš nesupratimo, kiti gal materialiai neišgali tinkamai pasirūpinti savo gyvūnais. Kai kurie yra įsitikinę, kad viską gerai daro, sako „taigi, čia kaimo šuo, kokių dar jam sąlygų reikia?“. Mano, kad užtenka pririšti prie grandinės, numesti kokį skudurą, paduoti kokios prėskos košės ir tai jau yra tinkama priežiūra, o kad gyvūno būda per maža, kad jis dėl grandinės trumpumo nė pabėgioti negali arba turi vaikščioti per savo išmatų krūveles, žmonės nepagalvoja. Įrodinėja, kad jie myli savo augintinius, taip, gal ir myli, tačiau nesugeba jais pasirūpinti taip, kaip reikia. Vien meile sotus ir sveikas nebūsi.
Kai nuvykstame pagal skundus, apie 90% atvejų būna, kai gyvūnai nėra nei paženklinti, nei paskiepyti nuo pasiutligės – toks skiepas yra privalomas, o ženklinti irgi būtina, toks yra įstatymas“, – primena vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Jurgita Jagačanskė.
Kai kurie atvejai šokiruoja
Ne vienerius metus maisto ir veterinarijos tarnybos padalinyje Kėdainiuose dirbanti specialistė sako per savo darbo praktiką visokių atvejų mačiusi. Kai kurie jų ilgam įsirėžė į atmintį.
„Teko lankytis name, kuriame viskas viduje – baldai, sienos, net dubenys apgraužti šunų. Arba laukuose jau pilna sniego, o galvijai neturi jokios pastogės, kur galėtų prisiglausti nuo vėjo, šalčio ir sniego, šeimininkas tik po ilgų įtikinėjimų šiokią tokią priedangą padarė.
Būna, kad randame ir sulysusių, parazitais aptekusių, sergančių, žaizdotų gyvūnų, kuriems nesuteikta veterinarinė pagalba, kuo privalu pasirūpinti. Arba atvažiuoji ir matai, kad visa banda – keliasdešimt galvijų yra išliesėję, klampoja per mėšlą, neturi jokių ausų įsagų. Toks atvejis buvo Šėtos seniūnijoje“, – širdį palietusiais faktais dalijasi veterinarijos gydytoja-inspektorė.
Gyvūnų savininkams vis dar reikia priminti, kad negalima arkliams pančioti kojas, ir kad avims kalną vilnos jau reikia nukirpti…
Pasak specialistės, jei pažeidimai būna nedideli, žmogui duodamas terminas pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas. Kartais žmonėms reikia tokio postūmio, paaiškinimo, kad yra problema. Būna, kad žmogus susivokia ir pakeičia požiūrį į laikomą gyvūną, o būna atvejų, kai reikia gyvūnus konfiskuoti.
Problemos su nelegaliais veisėjais
„Gyvūnus veisti gali tik registruoti veisėjai. Visi parduodami gyvūnai turi turėti registravimo numerį, o šunys, katės ir šeškai būti paženklinti mikrochemomis. Deja, stebėdami socialinius tinklus, vis dar aptinkame nelegalių veisėjų skelbimų. Juos nagrinėjame, nuvažiuojame patikrinti. Pavyzdžiui, rugsėjo mėnesį mūsų VMVT specialistai buvo nuvykę į Dotnuvą, kur asmuo veisė mišrūnus, buvo užfiksuotas administracinis nusižengimas, keli šunys konfiskuoti.
Būna atvejų, kai žmonės skelbimuose apie parduodamus šunis ar kates nurodo išsigalvotą veisėjo numerį ir gyvūno ID numerį, o tai jau yra duomenų klastojimas.
Nelegalių veisėjų pasitaiko kasmet, vienam jų pernai net teko sumokėti 3 000 eurų baudą už nelegalų veisimą ir gyvūnų nepriežiūrą. Gyvūnai buvo konfiskuoti. Tokius asmenis mes kartas nuo karto vis patikriname, norėdami įsitikinti, kad asmuo neatnaujino savo nelegalios veiklos“, – pasakoja vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė J. Jagačanskė.
Dovanoti galima ne bet ką
Jei laikomas gyvūnas atsiveda jauniklių, o šeimininkas negali jų visų pasilikti, gali juos dovanoti, kam nors atiduoti, tačiau svarbu žinoti, kad jaunikliai turi būti atjunkyti ir sugebėti savarankiškai maitintis. Draudžiama nuo motinos atskirti katinėlius, jaunesnius nei 3 mėn., o šuniukus – jaunesnius nei 2 mėn. amžiaus.
Būna atvejų, kai žmonės to nežino, todėl pabando jaunikliais atsikratyti anksčiau, bet tokių atvejų, kaip pastebi veterinarijos specialistai, palaipsniui mažėja.
Gyvūnas – įpareigojanti atsakomybė
„Prieš įsigydami kokį gyvūnėlį, turite labai atsakingai apgalvoti, ar pajėgsite juo rūpintis 10 ar net 20 metų, ar galėsite suteikti jam tokias sąlygas, kurios yra būtinos pagal jo prigimtį, ar turėsite jam pakankamai laiko, ar pakaks finansų, nes gyvūnui reikės ne tik nuolat pirkti pašaro, bet ir veterinarinių paslaugų. Išlaidų tikrai bus.
Tėvai kartais nuperka šuniuką ar kačiuką, tenkindami vaikų užgaidas, o kai jis ima kelti rūpesčių, suserga, pasensta ar tiesiog atsibosta, skuba juo atsikratyti. Reikia suprasti, kad gyvūnas – ne daiktas ar žaislas, kurį gali padėti į spintelę ir pamiršti, tai – gyvas sutvėrimas, kuris irgi turi turėti normalias gyvenimo sąlygas.
Jei nebeišgalite tinkamai pasirūpinti savo gyvūnu, atiduokite jį tiems, kas galės juo toliau rūpintis, tik jokiu būdu neišmeskite savo augintinio į gatvę, nevežkite jo pririšti miške prie medžio… “, – žmonių supratingumo prašo VMVT Kauno departamento Kėdainių skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Jurgita Jagačanskė.
Specialistė ragina gyventojus nebūti abejingais gyvūnų likimui. Jei pastebima, kad gyvūnas yra mušamas, nešeriamas, jo laikymo sąlygos yra netinkamos, pranešti apie tai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistams (tel. 8 347 39 213) arba galima kreiptis į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių tel. 8 347 69 526).
„Siekdami užtikrinti gyvūnų gerovę, mes bendradarbiaujame ir su savivaldybės atstovais, ir su gyvūnų globos organizacijomis, išaiškinti pažeidimus padeda ir kai kurie seniūnai bei gyventojai.
Mums labai praverčia, kai pažeidimas būna nufilmuotas ar nufotografuotas, nes būna atvejų, pvz., nuvažiuojame pas galimą pažeidėją, o šis tikina, kad šunį trumpa grandine pririšęs tik dabar, nes esą tvarkėsi, o jei turime medžiagą, įrodančią, kad pažeidimas buvo daromas ir anksčiau, tada galime imtis priemonių“, – teigia VMVT atstovė, primenanti, kad gyvūnai negali patys apsiginti, todėl jiems reikalinga žmonių pagalba.
Gyvūnai vėl bus laiminami
Spalio 4-ąją, minint gyvūnų globėjo – Šv. Pranciškaus ir Pasaulinę gyvūnų dieną, Kėdainių Šv. Jurgio parapijoje tradiciškai organizuojama maldos valandėlė „Mylime savo augintinius drauge su Šv. Pranciškumi“. 16.30 val. atsiveskite arba atsineškite savo augintinius (šuniukus, kačiukus, jūrų kiaulytes, roplius, balandžius ir kt.) į aikštę prie bažnyčios, kur jie bus palaiminti, o 17.30 val. už gyvūnų gerovę bei juos prižiūrinčius šeimininkus bus meldžiamasi šv. Mišiose.
Viršelio nuotr.: Kai kurie keturkojai priversti gyventi apšnerkštame aptvare.(L. Pranckevičiūtės nuotr.)
