Jausmų pliūpsniai, neišblėsę ir šiandien

Irena Stanislauskienė

1939 m. rugpjūčio 23-iąją Maskvoje susitiko du monstrai – Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Ribentropas ir TSRS užsienio reikalų liaudies komi­saras V. Molotovas. Jie pasirašė abiejų šalių nepuolimo paktą ir slaptuosius protokolus, kuriais du agresoriai – nacistinė Vokietija ir TSRS – pasidalino Europą ir panaikino Baltijos šalių nepriklausomybę.

Ačiū Dievui, tai jau istorija, tai jau praeitis, bet jos užmiršti nevalia.

1989 m. rugpjūčio 23-ąją, minint J. Ribentropo – V. Molotovo pakto 50-ąsias metines, per 2 milijonus Lietuvos, Latvijos, Estijos gyventojų, išreikšdami solidarumą ir troškimą būti laisvi, susikibo rankomis į gyvą grandinę nuo Vilniaus Gedimino kalno iki Talino Hermano bokšto.

Tai Baltijos kelias – 650 kilometrų ilgio susikibusių žmonių grandinė, tai tarsi viena susivienijusi šeima ir kryžiai, kryžiai – tikėjimo, vilties ir prisikėlimo ženklai.

Pasaulis mus išgirdo!

O galėjo būti ir kitaip, jei ne tie susikibę rankomis žmonės, prabilę pasauliui apie savo troškimus.

Aš stovėjau tame Laisvės, Vienybės ir Ryžto kelyje. Tada jaučiausi mažyte garbingos tautos dalimi. Buvau ja ir likau.
Visa laimė, kad tą dieną išvažiavome iš namų gerokai anksčiau. Nuo pat Kėdainių važiavome tarsi vienoje didžiulėje kolonoje, automobilis už automobilio judėjo lėtai ir saugiai, niekas nebandė lenkti. Atvažiavę į mūsų rajonui paskirtą kelio ruožą, dar suradome vietą pastatyti automobiliui ir jau vos įtilpome į žmonių grandinę, kuri, lygiai 19 val. pasigirdus radijo signalui, susikibo rankomis.

Neapsakomas žodžiais jausmas užvaldė, manau, visus ten buvusius. Ir ne tik, nes kas liko namuose, tie prigludo prie radijo imtuvų ir gaudė kiekvieną žinutę tarsi gaivaus oro gurkšnį. Visame kelyje tvyrojo bendrystės, vienybės, susitelkimo, begalinio džiaugsmo jausmas. Pravažiuojančios mašinos siuntė garsinius sveikinimus, žmonės mojavo vėliavėlėmis, skandavo žodį LIETUVA. Junti, kaip savo rankomis, lyg elektros laidu, perduodi savo jausmus likimo broliams Latvijoje ir Estijoje. Jauti, jog esi visiškai teisus, tokiu taikiu, visus vienijančiu būdu sieki nepriklausomybės savo šaliai, savo kaimynams. Užvaldo jausmas, kad mes – kiekvienas pats ir visi drauge – esame atsakingi už savo valstybę, kad visi drauge nugalėsime ir pasieksime išsvajotą laisvę. Pasigirsta lėktuvų gaudesys, visų akys sužiūra į dangų ir… iš jo pradeda lyti gėlėmis. Vėl naujų jausmų pliūpsnis užvaldo visus. Vieni mojuoja lėktuvams, kiti gaudo gėlių žiedus, jie nukloja asfaltą. Vieną gėlę ir aš pakėliau ir namo vežiau kaip didžiausią brangenybę.

Nors jau pradeda temti, bet niekas nenori skirstytis, fotografuojasi prie kryžiaus, dainuoja dainas, dalinasi įspūdžiais.
Pasukus iš autostrados link namų, vėl iki ašarų sujaudino visoje pakelėje iki pat Deltuvos degančių žvakučių upė. Supratome, kad čia stovėjo spūstyje įstrigę žmonės. Tik paskui pasakojo, kad ir jie čia stovėjo susikibę už rankų, dainavo. Manau, kad kiekvienas kelias į šalį nuo autostrados skendėjo žvakučių liepsnose, tarsi gyvos medžio šaknys.

Tad galime tvirtinti, kad, jei visi būtume susijungę rankomis, būtų buvusi ne 650 km, bet kur kas ilgesnė gyvoji grandinė.

Pasakodama, ką reiškia Baltijos kelias, latvė, Bulduru vidurinės mokyklos moksleivė Linda Silina rašo: „Pergalė dėl laisvės reiškia tvirtą ryžtą ir vienybę. Lietuvoje tai galima įžvelgti Sąjūdžio judėjime, Latvijoje – agrarinėje reformoje, o Estijoje tai buvo Jurgio nakties sukilimas. Drauge mes parodėme griežtą užsibrėžimą, Baltijos kelyje susikibę rankomis, sudarėme „perlų vėrinį.“

O Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyklos dvyliktokas Kazimieras Tičkus rašo: „Jeigu man reiktų šiandien vėl susikibti rankomis į dviejų milijonų žmonių grandinę, net nedvejodamas skubėčiau, kad nepavėluočiau dėl nežinojimo, dėl abejojimo, dėl nemokšiškumo… Suvokimas ateina kiekvienam savo laiku. O Baltijos kelias man reiškia tautinį suvokimą.“

Minėdami Baltijos kelio metines bandykime susigrąžinti tą vienybės, bendrystės dvasią ir šių dienų išbandymus ir sunkumus visi kartu tikrai nugalėsime ir kursime gražesnę Lietuvą.