
Pirkdami daiktus ar paslaugas jauni Lietuvos gyventojai aktyviai naudojasi išmaniųjų telefonų programėlėmis, tačiau skaitmeniniai biudžeto planavimo ar investavimo įrankiai daugeliui vis dar nėra tapę įprastos finansinės rutinos dalimi.
Tendencijas atskleidžia atliktas Baltijos šalių jaunimo tyrimas
Tyrimo duomenimis, tik 30 proc. 18-29 metų amžiaus Lietuvos gyventojų teigia reguliariai nesinaudojantys apsipirkimo programėlėmis. Likę 70 proc. apklaustųjų bent kartą per mėnesį išmaniuosius telefonus pasitelkia ką nors pirkdami.
Dažniausiai telefone sprendžiami kasdieniai vartojimo klausimai. Apklausos duomenimis, jaunimas dažnai yra linkęs maistą užsisakyti nei gamintis – 31 proc. apklaustųjų bent kartą per mėnesį pasitelkia maisto pristatymo programėles.
Dar 29 proc. naudojasi drabužių, avalynės ir aksesuarų pirkimo programėlėmis. 18 proc. renkasi dėvėtų drabužių ar daiktų platformas, 17 proc. – maisto prekių, o 15 proc. – elektronikos prekių pirkimo programėles.
Tuo metu finansų valdymui skirti įrankiai – gerokai mažiau populiarūs. Nors mobilioji banko programėlė yra įprastas įrankis – ja bent kartą per savaitę naudojasi 84 proc. jaunimo – biudžeto planavimo programėles tokiu pačiu dažnumu pasitelkia tik 6 proc., o investavimo – 16 procentų.
Tokia pati tendencija fiksuojama ir Latvijoje. Kaimyninėje šalyje biudžeto planavimo ir investavimo programėlėmis naudojasi po 6 proc. 18-29 metų amžiaus gyventojų.

„Šiandien matome įdomų skaitmeninės kartos paradoksą: išmanusis telefonas jaunimui tapo pagrindiniu įrankiu greitam vartojimui – keliais mygtukų spustelėjimais užsakomas maistas, drabužiai ar taksi.
Tačiau ta pati technologija kur kas rečiau pasitelkiama ilgalaikės finansinės gerovės kūrimui, biudžeto kontrolei ar pirmiesiems investavimo žingsniams.
Kitaip tariant, technologijos kasdien padeda išleisti pinigus, bet dar retai padeda juos taupyti ir auginti“, – sako Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.
Technologijos – ne tik mokėjimams
Pasak S. Strockytės-Varnės, tokie apklausos duomenys nebūtinai reiškia, kad jaunimas nėra suinteresuotas savo finansine ateitimi. Veikiau tai signalas, kad S. Trockytfinansų valdymo sprendimai turi būti paprasti, aiškūs ir pasiekiami ten, kur jauni žmonės leidžia laiką – telefone.
„Telefonas jau seniai yra tapęs pinigine, parduotuve, kelionių agentūra ir banku.
Kitas žingsnis – paversti jį ir įrankiu, padedančiu geriau suprasti, kur išleidžiami pinigai, kiek jų galima atidėti bei kaip nuosekliai auginti santaupas.
Svarbiausia pradėti nuo nedidelių, kasdienių veiksmų: peržiūrėti išlaidas, nusistatyti automatinį pervedimą į kaupiamąją sąskaitą, išsikelti konkretų tikslą“, – sako SEB banko ekspertė.
Ji pažymi, kad pirmieji žingsniai neturi būti sudėtingi ar reikalauti didelių sumų. Net ir nedidelis reguliarus atsidėjimas padeda suformuoti įprotį, o vėliau – sukurti finansinį rezervą, leidžiantį apsvarstyti ilgalaikio investavimo galimybes.
Pasak asmeninių finansų ekspertės, finansų valdymas nebūtinai reiškia kiekvieno kavos puodelio fiksavimą.
Pirmas žingsnis gali būti kur kas paprastesnis – bent kartą per savaitę peržiūrėti, kokioms kategorijoms buvo skirta daugiausia pinigų, ir nuspręsti, ar tokios išlaidos atitinka asmeninius prioritetus.
Šiam tikslui šiandien siūloma daug įvairių biudžeto planavimo programėlių, kurios išlaidas suskirsto į kategorijas, susumuoja ir visą informaciją pateikia patogia forma.
Jeigu žmogus supranta, kiek išleidžia maistui, laisvalaikiui, prenumeratoms ar spontaniškiems pirkiniams, jis jau gali priimti sprendimus: kurias išlaidas mažinti, kiek atidėti nenumatytiems atvejams, o kiek skirti ilgalaikiams tikslams.
„Technologijos finansų valdymą gali padaryti tokį pat paprastą ir intuityvų kaip apsipirkimą. Tam tikrai nereikia pradėti nuo sudėtingų lentelių ar ekonomikos vadovėlių.
Ta pati kasdien naudojama banko programėlė gali būti ne tik priemonė pasitikrinti sąskaitos likutį ar atlikti mokėjimus. Ji gali padėti sąmoningiau planuoti išlaidas, reguliariai taupyti ar pradėti investuoti vos nuo 1 euro sumos“, – teigia S. Strockytė-Varnė.
SEB banko užsakymu tyrimą Baltijos šalyse atliko bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 500 lietuvių, 400 estų ir 506 latviai ir estai nuo 18 iki 29 metų.
PŽ








