2024 m. Lietuvos Respublikos Seimas oficialiai įteisino gegužės 14-ąją kaip Jaunimo darbuotojo dieną ir įtraukė ją į atmintinų dienų sąrašą. Be to, patvirtinta, kad nuo 2026 metų bus įteisinta jaunimo darbuotojo profesija.
Šia proga Kėdainių rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su Kėdainių rajono savivaldybės meru Valentinu Tamuliu, vicemere Danute Mykolaitiene, rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatore Justina Koriznaite bei gausiu būriu jaunimo darbuotojų. Jie atstovavo Kėdainių Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro Atvirajam jaunimo centrui „LANG‘as“, atvirosioms jaunimo erdvėms, įsikūrusioms Pelėdnagiuose, Josvainiuose, Krakėse, Pagiriuose bei Kėdainių profesinio rengimo centre.
Dirbti su jaunimu gali ne kiekvienas
Prie kavos puodelio vyko atviras ir nuoširdus pokalbis apie jaunimo darbuotojų kasdienybę – tai, kas džiugina, kas paliečia širdį, su kuo tenka susidurti.
Vicemerė Danutė Mykolaitienė akcentavo tokių susitikimų svarbą: „Per tokius pasikalbėjimus išgirsti tiek gerų dalykų, tiek informacijos, tiek minčių, kurias gali pritaikyti. Ir aš pasilieku sau namų darbus, o jums, tikiu, kyla naujų idėjų. Tokie pokalbiai tikrai labai reikalingi“.
Kreipdamasi į susirinkusias jaunimo darbuotojas, vicemerė sakė: „Jūs esate ypatingos. Prisiliesti prie jaunimo, kuriam esate autoritetas, kelrodės, dažnai – gyvenimus keičiančios asmenybės, yra didžiulė atsakomybė. Bet kaip nepavargti, kaip neprarasti įkvėpimo? Kai daug atiduodi – svarbu, kad ir pačiam būtų kas pastiprina.
Nuoširdžiai linkiu, kad būtumėt pastebėtos, vertinamos ir jaustumėtės svarbios ne tik jaunimui, bet ir visai bendruomenei. Kartais dirbate tyliai, gal net nepastebimai, tačiau ši diena – sustojimo ir pasikalbėjimo metas, kad vėl galėtumėte su nauja jėga tęsti savo prasmingą veiklą“.
Danutė Mykolaitienė taip pat kėlė klausimus apie tai, kaip išlaikyti motyvaciją: „Kaip sustiprinti jėgas, ką padaryti, kad neišsikvėptumėt, kad nesižvalgytumėt kažkur toliau pro langą, o būtumėt čia – nes dirbti su jaunimu tikrai gali ne kiekvienas“.
Dėkojo už nuoširdų ir svarbų darbą
Susitikimo metu meras Valentinas Tamulis padėkojo jaunimo darbuotojams už jų nuoširdų ir svarbų darbą: „Džiugina tai, kad jūsų žodžiuose nėra nei nusiskundimų, nei nusivylimo. Gal jaunimas savo tėvams tiek ir nepapasakoja, kiek pasipasakoja jums. Tęskite savo gerą darbą – savivaldybės palaikymas visada yra. Ačiū jums už tai. Tačiau svarbiausia – ne pinigai. Nuoširdumas ir atsidavimas darbui sukuria tą gerą emociją, kai iš darbo grįžti su šypsena ir pasikrauni kitai dienai“.
Jaunimo reikalų koordinatorė Justina Koriznaitė taip pat sveikino darbuotojus:
„Labai džiaugiuosi matydama jus visus gyvai – tokių susitikimų vis dar per mažai. Tikiuosi ir toliau kartu dirbsime su jaunimu ir vardan jaunimo – net kai būna sunku“.
Pasak Justinos Koriznaitės, atviros jaunimo erdvės ir centras teikia abipusę naudą: ne tik mes duodame jaunimui, bet ir jaunimas mums atiduoda – pamokas, pagalbą, o pats bendraudamas su jaunimu keitiesi. Tai visapusiškas dalijimasis.
Apie darbo realybę ir iššūkius
Josvainių kultūros centro atvirosios jaunimo erdvės darbuotoja Sandra Palubeckė dėkojo rajono jaunimo reikalų koordinatorei Justinai Koriznaitei už palaikymą ir bendradarbiavimą.
„Mūsų vaikai iš mūsų labai daug tikisi. Dirbti su jaunimu nėra lengva – iššūkių netrūksta. Tad labai svarbu jausti savivaldybės palaikymą. O dar sunkiau, kai tenka dirbti su suaugusiais,“ – atviravo Sandra.
Kėdainių kultūros centro Pelėdnagių skyriaus vadovė Loreta Šaduikė pastebėjo, kad vienas iš didžiausių iššūkių – ne tik pritraukti jaunimą, bet ir išlaikyti jų susidomėjimą:
„Jaunimo erdvėje jie dažnai bendrauja tarpusavyje per telefonus, tiesiog „sėdi“ ekranuose. Sunkiausia – sudominti veiklomis, kurios būtų jiems artimos ir prasmingos. Stengiamės ugdyti jų požiūrį į atsakingą vartojimą – skatinti saugoti, tausoti daiktus, rūpintis aplinka. Taip, tai erdvė, kurioje jie gali tiesiog pabūti, bet labai norisi, kad iš jos ir kažką išsineštų“.
Tačiau, anot jos, būna ir širdžiai malonių akimirkų: „Širdį glosto tai, kai renginiuose jaunimas patys pasisiūlo padėti. Kai savanoriauja, įsitraukia, padeda net neprašyti. Kai rengiant projektus atsiklausi jų nuomonės, o jie džiaugiasi, kad įsigyta įranga atitinka jų poreikius. Alga – ne viskas. Svarbiausia – jausti, kad tavo darbas vertinama“.
Apie džiaugsmus ir atradimus
Kėdainių profesinio rengimo centro atvirųjų jaunimo erdvių darbuotoja ir bibliotekininkė Violeta Povilaitienė pasidžiaugė, kad į erdves sugrįžta ir buvę lankytojai, dabar jau 24–26 metų jaunimas.
„Tie „senbuviai“ čia jau viską žino – kur kas padėta, kaip veikia erdvė. Jie tampa pavyzdžiu naujiems lankytojams: parodo, kad čia galima jaustis kaip namuose, kad esi laukiamas. Ateina ir vaikai, kuriems sunku pritapti klasėse, kurie jaučiasi liūdni ar atstumti. Iš pradžių jie tik sėdi kamputyje, bet po kurio laiko jau patys pasidaro arbatos, ima bendrauti, noriai įsitraukia į veiklas, organizuoja renginius. Tai labai šildo širdį”, – dalijosi Violeta.
Šėtos kultūros centro Pagirių skyriaus atvirąją jaunimo erdvę pristatė Milda Bundorfienė. Pasak jos, šioje erdvėje lankosi vaikai ir jaunimas nuo 5 iki 18 metų, ir vis dažniau jie patys siūlosi padėti: „Prieš renginius gaunu žinutes – gal kuo padėti? Vaiko iniciatyva būna išpildyta, ir jis atranda savo vietą. Kitą kartą jau drąsiau pasisiūlo, jaučiasi svarbus.
Laimime projektus, sulaukiame ir savivaldybės pagalbos – ko paprašome, tą ir gauname.
Mūsų kampelis mažas, bet džiugu, kad jaunimas čia atvyksta net iš 20 km atstumo – su mopedais, dviračiais. Yra atvykusių net iš Ukmergės rajono ar Panevėžio pusės.
Turime didelę salę, gražią aikštę, svajojame surengti visų rajono jaunimo erdvių forumą ar festivalį, kur galėtume visi susitikti po vasaros”.
Krakių kultūros centre įsikūrusios atvirosios jaunimo erdvės „Gilė“ atstovė Aistė Stankevičienė pabrėžė, kad glaudus ryšys su Kultūros centro veikla duoda daug naudos:
„Jaunimas natūraliai įsilieja į bendras veiklas, tampa tarsi mūsų komandos dalimi. Pastebiu labai svarbų dalyką – tie vaikai, kurie mokyklose neretai būna „nurašyti“, čia atranda save naujai. Jie pasijunta reikalingi.
Per savanorystę, per veiklas, jie savimi patiki. O tada jau galime su jais kalbėtis, padrąsinti: gal tau sunku moksluose, bet turi puikių savybių, kurias galėsi panaudoti gyvenime.
Tai ir yra didžiausias džiaugsmas – matyti, kaip jaunimas auga, tobulėja, padeda kitiems. Jiems tai garbė, atsakomybė. Jie jaučiasi reikalingi ir svarbūs. Mūsų jaunimas – nuostabus“.
Apie jaunimo pasitikėjimą
Kėdainių SJMC Atvirojo jaunimo centro „LANG‘as“ jaunimo darbuotoja Greta Asinavičiūtė pastebėjo, kad per metus darbo praktikos iš jaunimo pati gavo labai daug.
„Šiame darbe vyksta nuolatinis mokymasis – turi nuolat prisitaikyti, nes kiekvienas jaunuolis yra labai individualus. Kartais mes juos ko nors mokome, bet neretai būna ir taip, kad patys nežinome atsakymų – tiek kaip specialistai, tiek kaip žmonės – ir tuomet jaunimas padeda tuos atsakymus atrasti. Grįžtamasis ryšys čia labai stiprus. Žinoma, būna ir nusivylimų – kai nepavyksta sukurti ryšio taip, kaip tikėjaisi. Tuomet bandome prieiti kitu kampu, nelendame per daug į asmeninę erdvę. Bet paskui stebi, kaip jie patys prieina, pasitiki, dalijasi savo gyvenimo istorijomis. Ir tai yra tikras mūsų darbo įvertinimas,“ – sakė Greta.
Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro Šėtos atvirosios jaunimo erdvės darbuotoja Goda Kiaunytė pasakojo, kad ši erdvė dar gana jauna.
„Labai gražu stebėti vystymosi procesą – kai iš pradžių jaunuoliai ateina po vieną, tik pasižvalgyti, o vėliau jau formuojasi nuolatinė lankytojų grupė.
Šiandien turime tą etapą, kai mūsų erdvė yra saugi zona jaunimui – čia jie gali tiesiog pabūti, pasėdėti. Ir atvyksta ne tik Šėtos jaunimas – buvo atvykusių iš Kėdainių, iš Pelėdnagių, ir iš aplinkinių vietovių. Jie dalijasi, džiaugiasi, ieško bendros kalbos.
Tokių sėkmės istorijų tikrai nemažai. Supranti, kiek daug padarai, kai pamatai tas mažas asmenines pergales,“ – kalbėjo Goda.
Norėtų žinoti mažiau
Kėdainių SJMC Atvirojo jaunimo centro „LANG‘as“ jaunimo darbuotoja Sonata Visockienė dalijosi savo patirtimi: „Dirbu čia jau dvejus metus. Buvo visokių situacijų – ir gerų, ir nelengvų, bet spėjau sukurti su jaunimu artimą ryšį. Kartais net atrodo, kad žinau apie juos per daug – norėčiau mažiau žinoti”, – šypteli ji.
Pasak Sonatos, vykdant projektą „Jungtys“, daug savanorių atvyksta iš Josvainių gimnazijos.
„Labai džiugu matyti jų įsitraukimą, jų džiaugsmą. Nuolatiniai lankytojai jau pripratę, jiems viskas atrodo įprasta, o nauji atėję – viskuo žavisi, jiems viskas nauja, viskas įdomu, o svarbiausia – tiek galimybių rinktis kuo užsiimti.
Ne vienas, atvažiavęs iš kitų rajono vietų klausė, ar gali čia lankytis. Atsakiau, kad žinoma – mūsų durys atviros visam rajono jaunimui darbo dienomis nuo 15 iki 19 val.“
Jaunimo darbuotojos Asta ir Ayda pasidalijo mobilaus darbo su jaunimu patirtimi Tiskūnuose, Truskavoje bei Sirutiškyje.
„Jaunimas labai pozityvus, geranoriškas, mus priima šiltai, noriai bendrauja. Pamažu jie tampa vis atviresni – tai labai džiugina. Kiekvieną dieną grįžti namo su šypsena ir supranti, kad ši diena praėjo prasmingai.
Svarbiausia – išlaikyti gerą ryšį su jaunimu, pelnyti jų pasitikėjimą ir pagarbą. Manau, tai mums pavyko. Tiesiog džiaugiuosi,“ – pasakojo Ayda.
Kartu su jaunimu – dešimt metų
Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro Atvirojo jaunimo centro „Lang’as“ jaunimo darbuotoja konsultantė Ramunė Ūsė pasidžiaugė, kad birželio 1-ąją minės dešimties metų darbo sukaktį šiame centre.
„Aš neturiu blogų istorijų, kad būčiau nusivylusi jaunimu. Jie – šaunūs, o aš turiu pašaukimą šiam darbui. Save čia realizuoju – neįsivaizduoju, kaip ar kur kitaip galėčiau dirbti. Gerai jaučiuosi visur – ir centre, ir mobiliame darbe, ir dalyvaudama projekte „Jungtys“, bei kitose iniciatyvose.
Su jaunimu dirbti – tikras „kaifas“. O grįžtamasis ryšys – labai paprastas: kai gatvėje sutinki jaunuolį, kuris paklausia: ,,Ar prisimenate mane? Aš prieš penkerius metus pas jus lankiausi“, arba kai po dešimtmečio jis sugrįžta ir klausia: ,,Ramune, ar jūs dar čia dirbate?“
Paklausta, kas išliko esminga per visą dešimtmetį, Ramunė pabrėžė santykio kūrimo svarbą: „Santykis yra pamatas, nuo kurio prasideda kiekviena sėkmės istorija. Pagarba iš darbuotojo visada sugrįžta pagarba iš jaunuolio. Jie jaučia, kai juos priimi tokius, kokie jie yra – tada ir jų elgesys būna atitinkamas. Tyčinių laužymų ar inventoriaus gadinimo mūsų erdvėse tikrai nėra buvę – nei centre, nei kaimuose.
Kartais mes pernelyg dramatizuojame – sakome, kad jaunimas nieko nenori, kad jie visą laiką tik su telefonais. Bet iš tiesų jie mus dažnai išmoko dalykų, kurių mes nežinome. Turime su jais eiti koja kojon – keičiasi karta, keičiasi jaunimas, ir mes turime prie jų prisitaikyti. Jie yra mūsų klientai, mes jiems teikiame paslaugas, daug atiduodami jiems, ir iš jų nemažai gauname”.
Jaunimo darbuotojų niekas neruošia
Jaunimo dienos proga Kėdainių SJMC Neformaliojo švietimo skyriaus vedėja Jūratė Vaitonienė pasidžiaugė jaunimo darbuotojais ir jų veiklų įvairove: „Vykdome daug veiklų su jaunimu – ne tik atvirą darbą jaunimo erdvėse, bet ir mobilų darbą, darbą mokyklose bei atvejo koordinavimą projekte „Jungtys“.
Veikla yra labai įvairiapusiška, ir be jaunimo darbuotojų ji tiesiog neįvyktų. Žinoma, iniciatyvos ir postūmiai reikalingi iš vadovų bei palaikytojų, tačiau pagrindinė našta tenka jaunimo darbuotojams, už ką jiems nuoširdžiai dėkoju”.
„Vykdome daug projektų, ir kiekvienas jų – nauja iniciatyva, nauja paslauga jaunimui, daugiau renginių ir užsiėmimų.
Geografiškai plečiamės, tačiau tai nėra paprasta – iniciatyvų įgyvendinimas ir finansavimas sudėtingi. Veikla su jaunimu yra viena, tačiau labai svarbi ir darbuotojų ugdymo veikla“, – kalbėjo J. Vaitonienė.
Ji priminė, kad nors pernai buvo įteisinta Jaunimo darbuotojo diena, o Seimas nuo 2026 metų planuoja įteisinti jaunimo darbuotojo profesiją, „jaunimo darbuotojų vis dar niekas neruošia“.
„Dažnai darbui ateina žmonės su kitokiu išsilavinimu, kurie nori save išbandyti, tačiau greitai supranta, kad tai ne visai jų sritis.
Šiame darbe neužtenka vien profesinių kompetencijų – itin svarbios yra ir asmeninės savybės, bendravimo įgūdžiai bei kitos kompetencijos, reikalingos darbui su jaunimu.“
Iš savivaldybės ji tikisi tęstinumo ir stabilumo: „Labai svarbu, kad pasibaigus projektams nenutrūktų darbas, kad darbuotojai neišeitų, o jaunimas neprarastų paslaugų arba jos nebūtų teikiamos su pertraukomis”.
Vidinė motyvacija ir komandos jėga
Paprašyta pasidalinti, kaip motyvuoti jaunus darbuotojus, kad jie nepabėgtų, nes jauni žmonės visada yra pasirinkimų kelyje, Jūratė Vaitonienė pabrėžė, kad svarbiausia yra vidinė žmogaus motyvacija – jos negali įdėti iš išorės, jeigu jos nėra iš vidaus.
„Jei žmogus nepabandė, nežinojo, tik galvojo, kad jam čia tiks, bet pasirodė, kad ne, niekaip kitaip ir nebus”, – pastebėjo ji.
Labai svarbus ir komandos subūrimas.
„Mes stengiamės pastoviai susitikti – kiekvieną mėnesį ne vieną kartą.
Šiemet Godos iniciatyva pradėjome dažniau susitikti, o tuos suitikimus pavadinome ,,kavagėriu” – tai susitikimai su atskiromis komandomis, jaunimo darbuotojų grupėmis ir visi kartu.
Aptariame sunkius atvejus, organizuojame šventes, dėkojame, skatiname jaunimo darbuotojus – darome, ką galime”, – pažymėjo J. Vaitonienė.
Jūratė atkreipė dėmesį, kad jaunimas dabar yra kitoks – jiems nėra būdingas lojalumas nei įstaigai, nei profesijai: „Baigę vieną profesiją, jie gali rinktis visiškai kitą.
Mes tampame įstaiga, kuri ne tik teikia paslaugas jaunimui, bet ir atrenka bei ruošia jaunimo darbuotojus – profesiją, kurios niekas dar neruošia. Žmonės turi galimybę išbandyti save šioje srityje.
Mums tai sudėtinga – siunčiame juos į mokymus, investuojame, o paskui paleisti nėra lengva. Tačiau džiaugiuosi, kad jaunimo darbuotojų vis tiek atsiranda, ir ši profesija populiarėja“.
Ji paminėjo, kad Jaunimo reikalų agentūra ir savivaldybės administracija aktyviai palaiko šią veiklą, kuri plečiasi ir apie kurią daug jaunų žmonių net nežinojo.
J. Vaitonienės nuomone, palyginti su kitais atviraisiais jaunimo centrais, jie Kėdainiuose gyvena gana gerai.
„Patalpų remontui nesame gavę pinigų iš niekur – viską darome iš projektų lėšų. Sienų dekoravimas, baldų gamyba yra ne tik darbo dalis, bet ir veikla, kurioje jaunimas ugdo socialinius įgūdžius, iniciatyvą, įsitraukimą. Aišku, būtų galima padaryti euroremontą, bet kol kas tokių iniciatyvų nėra“.
(Kėdainių rajono savivaldybės ir A. Raicevičienės nuotr.)
