Jaunimas į darbus nesiveržia: nori pinigų, o dirbti – nelabai

Pasibaigus mokslo metams moksleiviai vasaros atostogas leidžia įvairiai: vieni net ir vasarą tobulinasi, skaito knygas, mokosi naujų dalykų, kiti šį laikotarpį skiria tik pramogoms, kelionėms ar sportui, o treti – ieškosi darbo, norėdami šiek tiek užsidirbti savo sva­jonių pirkiniams ir būti finansiškai nepriklausomi nuo suaugusiųjų. Bet, kaip rodo statistika, norinčiųjų padirbėti nepilnamečių nėra daug.

Užimtumo tarnybos duomenimis, per šiuos metus Kėdainių klientų aptarnavimo skyriuje buvo registruoti vos 7 nepilnamečiai (16– 17 metų). Jaunuoliai dažniausiai ieško nekvalifikuotų darbų – įsidarbintų pagalbiniais darbininkais, prekybos salės darbuotojais ar pagalbiniais virtuvės darbininkais. Taip pat jaunuolius domina pardavėjo, padavėjo, barmeno, degalinės operatoriaus darbas.

„Per šių metų pirmąjį pusmetį padėjome įsidarbinti 5 jaunuoliams iki 18 m. Beveik visi jie darbuojasi žemės ūkio sektoriuje, skina daržoves šiltnamiuose, ravi, vienas dirba paslaugų sektoriuje. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu padėjome rasti darbą 6 nepilnamečiams.

Jaunuoliai gali pradėti dirbti nuo 14 metų. Darbas turi būti įforminamas darbo sutartimi. Darbdavys, ketinantis įdarbinti nepilnametį, privalo užtikrinti jaunuolio amžių atitinkančias darbo sąlygas: darbas turi būti saugus, nekelti pavojaus sveikatai, fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi. Nors besikreipiančių jaunuolių šiuo metu turime gana nemažai, tačiau darbdaviai nėra aktyvūs įdarbinant nepilnamečius jaunuolius pagal darbo sutartį dėl jiems keliamų reikalavimų ir apribojimų darbų pobūdžiui.

Šių metų liepos 4 dienos duomenimis Kėdainių rajone registruota beveik 200 laisvų darbo vietų, iš jų 17 darbo vietų, į kurias darbdaviai įdarbintų ir moksleivius, tačiau prioritetas yra teikiamas pilnamečiams“, – teigia Užimtumo tarnybos Kėdainių klientų aptarnavimo skyriaus paslaugų darbdaviams konsultantė Audronė Kavaliauskienė.

Nepilnamečiai – išbandymas darbdaviams

Netoli Kėdainių braškes auginanti sutuoktinių pora teigia, kad jau ne vieną vasarą neapsieina be moksleivių pagalbos. Tiesa, prisistatyti ūkininkai nenori, nes, anot jų pačių, rėžiama tiesa gali nepatikti esamiems ar būsimiems jauniesiems darbuotojams, o be jų bus visai striuka.

„Kadaise bandėme įdarbinti tik suaugusiuosius, bet uogų skynimas, nors ir atrodo lengvas darbas, ne kiekvienam – vyresniesiems tuoj paskausdavo nugarą, o kai kurie ateidavo pagiringi, tad darbo karštyje jie tiesiog nepakeldavo. Tad dabar kasmet priimame dirbti bent po kelis jaunuolius. Skinti braškes labiau nori mergaitės, bet pasitaiko ir vienas kitas berniukas.

Suprantame, kodėl darbdaviai nelabai nori priimti dirbti nepilnamečius, nes ir patys susiduriame su tam tikrais iššūkiais. Kartais sulaukiame tokių merginų, kurioms tik ilgi lakuoti nagai ir telefono ekranas terūpi, na, dar ir pinigų daug uždirbti nori, bet kad ne visada būna už ką mokėti – nuolat bežvilgčiodamos į telefonus, sumindo uogas arba priskina pusžalių, kurių pirkėjai nenori pirkti. Kol kartu su jomis skini braškes, darbas kiek pagyvėja, bet vos tik palieki be priežiūros, žiūrėk, jos jau sėdi akis įbedusios į ekranus. O uogos juk negali laukti – jos tiesiog pernoks, jei jų laiku nenuskinsi.

Nors patys nesame seni, prisimename, kaip mokyklos laikais mus veždavo į darbo ir poilsio stovyklas – Pagiriuose skindavome braškes, tai ir jaunimo tarpusavio bendravimas bei nusiteikimas darbui būdavo visai kitoks. Kaip šiuolaikinis jaunimas įgis darbinių įgūdžių, nežinia, visi tik prie kompiuterių juk nedirbs. Sunku jiems bus ateityje“, – gyvenimiška patirtimi dalijasi ūkininkai.

Žino pinigų vertę

„Man nuo vaikystės įprasta dirbti. Ne, niekas neversdavo, pats norėdavau ar indus suplauti, ar kieme lapus sugrėbti – tėvai mane paskatindavo, duodami po kelis eurus. Seneliai augina agurkus, salotas, ridikėlius, kitokias daržoves, tai ir jiems padedu skinti, laistyti, ravėti, kartais ir turguje tenka paprekiauti. Aš to visai nesibaidau.

Turiu klasiokų, kurie net su archeologais važinėja kasinėti, grįžę visada turi ką papasakoti. Yra, kurie važiuoja į Palangą ledų ar kokių suvenyrų pardavinėti, kartu ir prie jūros pabūna, papramogauja. Manau, bet kokia darbinė patirtis yra vertinga, nėra ko gėdytis, kad dirbi.

Šiaip, jaunimui nelabai lengva įsidarbinti, nes darbdaviai nori, kad turėtum patirties, bet kaip jos įgysi, jei nedirbsi? Todėl, kai tik atsiranda kokia proga padirbėti, išbandau viską, ką žinai, ko gyvenime prireiks. Be to, ir savų pinigų turėti norisi, tada jautiesi savarankiškas“, – sako 16-metis Tadas.