Jau prasidėjo pernykštės žolės deginimas

Kaip ir kiekvieną pavasarį, ugniagesiai gelbėtojai jau kviečiami gesinti pernykštės žolės. Kovo 3-iosios vakarą 0,5 aro plote žolė degė Kėdainiuose, S. Dariaus ir S. Girėno g., kovo 5-osios naktį teko gesinti liepsnas Šėtos g., Nevėžio upės pakrantėje. Šalia tilto sausa žolė išdegė maždaug 4 arų plote. Daug didesnis plotas – net apie 1 hektarą – žolės išdegė Šėtos seniūnijoje, Sangailų kaime. Kovo 6-osios vakarą mieste prie geležinkelio išdegė apie 2 arus pernykštės žolės. Gali būti, kad visa tai – padegėjų darbas.

Ugniagesiai perspėja, kad tokie gaisrai gali prišaukti rimtą bėdą. Nuo degančios žolės ugnis neretai persimeta į sodybas, ūkinius pastatus, būna atvejų, kai dėl to žūsta žmonės. Gaisrai atviruose plotuose padaro labai didelės žalos gamtai: sudega augalai, jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, perintys paukščiai, žvėrių jaunikliai. Jei ugnis išplinta į miško masyvą, nuostoliai būna dideli. Be to, labai smarkiai užteršiama aplinka – išsiskiria toksiškos dujos ir įvairios sveikatai kenksmingos dalelės, kurių sudėtyje yra suodžių, dervos, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų.

Ką reikia žinoti?

• Draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miestuose ir miesteliuose, miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško.

• Draudžiama deginti nenupjautą žolę ir ražienas – liepsnos gali persimesti į miškus, gyventojų sodybas, o tokių gaisrų pasekmės dažnai būna neprognozuojamos ir skaudžios.

• Su ugnimi reikia elgtis atsargiai: nemėtyti degančių degtukų ir neužgesintų nuorūkų.

• Augalinės kilmės atliekas deginkite tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ir ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų. Tačiau atminkite, jog pats aplinkai draugiškiausias šių atliekų tvarkymo būdas – kompostavimas.

• Laužą kurti tik tam paruoštose vietose, prieš kuriant laužą pagalvoti, ar bus saugu. Nekurti laužo, kai pučia stiprus vėjas. Baigus kūrenti, užpilti žarijas vandeniu.

Už deginimą numatyta atsakomybė

Žolės deginimas laikomas piktybiniu nusikaltimu, už tai gresia bauda. Neretai gali tekti ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą. Ūkininkai, degindami žolę, rizikuoja netekti Europos Sąjungos išmokų.

„Jei pastebėjote degant žolę, nieko nelaukite – pasistenkite patys ją užgesinti, kol liepsna nepersimetė į didesnius plotus: užplakite liepsną medžių šakomis ar užtrypkite kojomis, užpilkite vandeniu arba smėliu. Didesnius ugnies plotus reikėtų apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų. O jeigu matote, kad su ugnimi susidoroti nepavyks, nedelskite, kvieskite ugniagesius gelbėtojus bendruoju pagalbos telefonu 112“, – ragina Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė.

Pasak jos, Administracinių nusižengimų kodekse, pagal 286 straipsnį dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Be to, vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

„Tėveliai, priminkite savo vaikams, kad už žaidimus su ugnimi, gaisro sukėlimą Jums gresia piniginės baudos“, – apie galimas pasekmes įspėja Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyr. specialistė Dž. Vaitkevičienė.

Parengta pagal Kauno PGV inf.