Daugelį metų merdėjęs Kėdainių rajono Sirutiškio dvaras, patekęs į veiklių kaišiadoriečių rankas gali atgimti.
Iš Jolantos Blažytės valdomos „Vikondos grupės“ įmonės Sirutiškio dvarą įsigyjančios UAB „Group projects“ atstovas Vilius Grinevičius teigia, jog dvarą jie perkantys ne asmeniniais tikslais. Čia planuojama įrengti centrą, į kurį turiningai laiką praleisti atvyktų autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai iš visos Europos.
Pasak V. Grinevičiaus, įsigytas Sirutiškio dvaras būsiantis perduotas VšĮ „KaišiaDarom“, kuris save pristato, kaip įtraukųjį futbolo klubą vaikams. „Tikime, kad sportas kuria ryšį, stiprina pasitikėjimą ir bendruomeniškumą. Mūsų tikslas – sudaryti sąlygas visiems vaikams dalyvauti treniruotėse ir varžybose, nepaisant jų fizinių ar raidos ypatumų“, – skelbia VšĮ „KaišiaDarom“ įkūrėjai.
Pasak V. Grinevičiaus, jau yra pateiktas projektas finansavimui, prisijungti gali ir įmonės užsienio partneriai.
Už kokią sumą perkamas dvaras, neatskleidžiama. Tačiau nekilnojamojo turto pardavimo portale Aruodas.lt buvo skelbta 150 000 Eur Sirutiškio dvaro pardavimo kaina (skelbimas nebegalioja).
Neoklasicizmo stiliaus 860 kv. m. dvaro pastatas buvo pastatytas XVIII amžiuje. Žemės sklypas – 12,7674 ha nuomojamos valstybinės žemės.
Dar vienas istorinės vertės objektas Kėdainių rajone gali būti išsaugotas ir tapti prieinamu visuomenei, naujiesiems savininkams perėmus Iš kėdainietės verslininkės nuosavybės stovėjusį tuščią aptvertą Sirutiškio dvarą
Apie Sirutiškio dvarą (šaltinis: Kėdainių TViC)
Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo prosenelių dvaras – šalia Kėdainių–Krekenavos kelio, dešiniajame Nevėžio krante, apie 7 km nuo Kėdainių.
Sirutiškio dvaras iki XVIII amžiaus vadintas Panevėžiu. XVIII a. pradžioje dvarą įsigijo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenės atsargos karininkas Simonas Sirutis, kuris praminė dvarą Sirutiškiu.
XIX amžiaus pabaigoje dvaras atiteko grafui A. Kamarovskiui, kuris iš dvaro teritorijoje eksploatuojamo žvyro karjero gaunamų pajamų pastatydino modernaus stiliaus rūmus.
Juos supo spygliuočių ir lapuočių medžių mišraus tipo parkas. Rūmai gerokai nukentėjo nuo istorijos audrų, tačiau išliko šiam stiliui būdingas kreivų linijų ritmas, gausi ornamentika.
Parką supo spygliuočių ir lapuočių medžių mišraus tipo parkas (6 ha), kurio pagrindinė dalis su prieiga į rūmus yra ant aukštos Nevėžio terasos.
