Įtarimų šešėlis – ant bendrovės „Kėdaini

Rugpjūčio pabaigoje Kėdainiuose įvyko precedento iki šiol neturėjusi nelaimė – į kanalizacijos vamzdynus kažkam išpylus didžiulius toksinių medžiagų kiekius sutriko miesto nuotekų valymo įrenginių darbas. Kas galėjo naktimis į miesto nuotekų tinklus pilti didžiulius chemikalų kiekius, aiškinasi teisėsauga. Tuo metu vis garsiau aidi spėliojimai, kad šios nelaimės priežasčių reikėtų ieškoti ne pačius geriausius laikus išgyvenančios bendrovės „Kėdainių oda“ gamykloje.

Situaciją pavyko suvaldyti

Ką reikia padaryti, jog žūtų visos miesto nuotekas suskaidančios valymo įrenginių bakterijos? Į nuotekų tinklus išleisti tokį kiekį nuodingų chemikalų, kurie sugebėtų sunaikinti biologinių vandenvalos įrenginių gyvybę.

Tuo neseniai įsitikinta Kėdainiuose, kai dėl nelegalaus, sistemingai vykusio cheminėmis medžiagomis prisotintų teršalų išleidimo sustojo valymo įrenginių darbas. Nors pastaruoju metu gyvybiniai procesai vėl atsinaujino ir įrenginiai dirba bei į Nevėžį patenkančias nuotekas išvalo vis geriau, nėra aišku, ar pasikartojus neteisėtiems chemikalų išpylimams į kanalizaciją, vėl nepasikartos ekologinė nelaimė.

Tyrimų rezultatai, liudijantys apie padidėjusią chromo koncentraciją vandevalos įrenginių dumble leido dar labiau susiaurinti įtarimų ratą ir identifikuoti pagrindinį galimą teršėją. Įtarimų šešėlis pakibo ant ne pačius geriausius laikus išgyvenančios bendrovės „Kėdainių oda“.

Juolab, kad miesto nuotekų valymo įrenginiai, kuriems rekonstruoti prieš keliolika metų buvo skirta apie dvi dešimtys milijonų litų, dirba ties savo galimybių riba. Taip nutiko todėl, nes nebuvo tinkamai parinkta įrenginių technologija ir nenumatytas nuotekų srauto bei taršos padidėjimas.

Suvokė darantys nusikaltimą

Kas galėjo įvykdyti diversijai prilyginamą nusikaltimą, išpilti tokius chemikalų kiekius, kad ilgam sutriktų valymo įrenginių darbas? Situaciją stebėjusiems Kėdainių rajono savivaldybės atstovams bei aplinkosaugininkams abejonių nekilo – tokius kiekius teršalų išleisti gali tik įmonė. Kitaip tarinant, viena įmonių, veikianti miesto teritorijoje.

Akivaizdu, kad chemikalus į miesto kanalizaciją pylę asmenys puikiai suvokė darantys nusikaltimą. Bendrovės „Kėdainių vandenys“ darbuotojai padidėjusį nuotekų srautą pastebėdavo naktimis.
Neabejojama, kad tamsus paros laikas pasirinktas neatsitiktinai. Kelias valandas į kanalizaciją leidžiant nuodus, tikimybė būti sugautiems nusikaltimo vietoje nepalyginamai mažesnė, nei tai darant dienos metu. Kita vertus, jeigu apie sprendimą išleisti sukauptus chemikalus į kanalizaciją žino tik keli, naktį gamykloje pasilikę žmonės, tai vėl apsunkina galimybes operatyviai nustatyti tiesą.

Aktyvusis dumblas apnuodytas sunkiaisiais metalais

Kuri mieste veikiančių įmonių galėjo būti sukaupus didžiulius, ypač toksiškų chemikalų kiekius ir juos kelias dienas iš eilės, naktimis pilti į miesto nuotekų tinklus?

Kėdainių rajono merui Sauliui Grinkevičiui kreipusis į prokuratūrą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau teršėjas kol kas dar nėra nustatytas.

Įtarimų šešėlis bendrovei „Kėdainių oda“ aukščiausiu lygiu buvo mestas Seime posėdžiavus aplinkos apsaugos komitetui. Pakviestas ekspertas, profesorius Rimantas Budrys pareiškė beveik neabejojantis, kad mikroorganizmus pražudė iš odos perdirbimo gamyklos, o gal ir sąvartyno patekę chromo junginiai.

Atsakymo į šį klausimą kartu su aplinkosaugininkais ieškoję Kėdainių rajono savivaldybės ir jos kontroliuojamos bendrovės „Kėdainių vandenys“ atstovai gana greitai nustatė kelių potencialių įtariamųjų ratą. Visos įmonės įsikūrusios miesto dalyje, kuri prijungta prie teršalus priėmusios magistralinės nuotekų linijos atšakos.

Pradžioje manyta, kad kritinis teršalų kiekis į nuotekų tinklus pateko maisto pramonės srityje dirbančioms įmonėms plaunant technologines linijas. Tačiau abejoti šios versijos pagrįstumu jau iš pradžių vertė milžiniški chemikalų kiekiai. Jeigu maisto pramonėje ir naudojami bakterijas nužudyti galintys valikliai ar plovikliai, tačiau tikrai ne tokiais kiekiais, kad sunaikintų miesto vandenvalos įrenginių mikroorganizmų kolonijas.

Ieškant atsakymų apie nelaimės priežastis, peno apmąstymams suteikė laboratorinių tyrimų rezultatai. Paaiškėjo, kad nuotekų teršalus skaidantis vandenvalos įrenginių aktyvusis dumblas yra itin stipriai užterštas, galima sakyti – apnuodytas sunkiaisiais metalais.

Virš „Kėdainių odos“ – sunkių įtarimų šešėlis

Įtarimai grįsti ne tik tuo, jog ši įmonė ne tik įsikūrusi toje pramoninio rajono vietoje, kur į nuotekų vamzdžius pateko nuodingi teršalai. Pagrindiniu argumentu, metusiu sunkių kaltinimų šešėlį tapo žinia, kad būtent ši įmonė savo technologiniuose procesuose naudoja chromo junginius.

Įtariama, kad į Nevėžio upę teršalai pateko dėl to, kad Kėdainių valymo įrenginiai buvo užteršti chromu ir nepajėgė tinkamai išvalyti nuotekų.

Bendrovės „Kėdainių oda“ pavadinimas atitinkamame kontekste buvo ne kartą minėtas rajono savivaldybėje vykusių pasitarimų metu. Tuo, kad iš jos teritorijos chromo junginiais prisotinti teršalai galėjo patekti į nuotekų tinklus yra sakęs ir bendrovės „Kėdainių vandenys“ vadovas.

Įtarimų šešėlis bendrovei „Kėdainių oda“ aukščiausiu lygiu buvo mestas Seime posėdžiavus aplinkos apsaugos komitetui. Pakviestas ekspertas, profesorius Rimantas Budrys pareiškė beveik neabejojantis, kad mikroorganizmus pražudė iš odos perdirbimo gamyklos, o gal ir sąvartyno patekę chromo junginiai.

Bendrovės vadovas – nepasiekiamas

Jau kuris laikas bendrovė „Kėdainių oda“ balansuoja ant žlugimo ribos. Jos skolos Sodrai nuolat auga ir šiai dienai siekia 141,4 tūkst. eurų, o šioje bendrovėje dirba 51 darbuotojas.

Ar gali būti, jog desperatiškoje finansinėje situacijoje atsidūrus įmonei, kai beveik neturima ko prarasti, kažkas ryžosi gamybines atliekas išleisti tiesiai į miesto kanalizaciją? Galų gale, ar pagrįsti spėjimai, jog bendrovės turimi valymo įrengimai galbūt tinkamai neveikia, ar nėra pajėgūs išvalyti technologinių atliekų, o jos bėga tiesiai į miesto kanalizacijos sistemą?

Šiuos klausimus norėta užduoti „Kėdainių odos“ direktoriui Jonui Adomavičiui, tačiau net kelias dienas iš eilės su juo susisiekti nepavyko. Į skambučius mobiliuoju telefonu vadovas neatsakė, nors jo telefonas buvo įjungtas.

Galiausiai susisiekus su vienu šios bendrovės savininkų, žinomu šalies verslininku Vytautu Junevičiumi, jis išsakė savo nuomonę apie vis garsiau aidinčius kaltinimus gamtos teršimu.

Kaltinimus išpylus teršalus kategoriškai neigia

„Pirmiausia norėčiau pasakyti, jog ne vieną kartą atvyko mūsų tikrinti, tačiau nieko nerado. O tai reiškia, kad teršalai bėgo ne iš mūsų teritorijos, bet iš toliau, net spalva matėsi“, – sakė bendrovės „Kėdainių oda“ akcininkas V. Junevičius.

Verslininkas patikslino, kad tyrimai buvo atliekami nuolat, mėginiai iš bendrovės nuotekų šulinių imti kas pusvalandį.

„Aš kategoriškai neigiu bet kokį „Kėdainių odos“ dalyvavimą tame užterštume. Manau, kad tiesiog iš įpratimo visada kalta „Kėdainių oda“. Nes kai mus tikrino, vanduo net vizualiai skyrėsi nuo to, kuris buvo išleidžiamas kažkur prisijungus. Apmaudu, kad šiuo metu ypač vandens tiekimo įmonė mato tik vieną taikinį“, – sakė V. Junevičius.

Paklaustas, ar įtariantis, kas iš netoliese esančių įmonių galėjo išleisti nemažą cheminių medžiagų kiekį į miesto kanalizaciją, V. Junevičius nuo kaltinimų susilaikė.

„Tikrai nenorėčiau piršti savo asmeninės nuomonės, tačiau tų, kurie keitė technologijas, o pas ką galėjo įvykti nelaimė, yra tikrai daug“, – sakė vienas „Kėdainių odos“ savininkų V. Junevičius.
Verslininkas minėjo, jog kol kas nesama objektyvių duomenų, leisiančių įmonei mesti pagrįstų įtarimų šešėlį, o viešoje erdvėje vis garsiau aidinčius pasisakymus jis prilygino tiesiog gandams.

Nuo bankroto išgelbėjo teismo sprendimas

Itin sunkioje finansinėje situacijoje atsidūrusiai bendrovei „Kėdainių oda“ šiuo metu teismo sprendimu yra pradėta vykdyti restruktūrizacijos byla, paskirtas administratorius.

To prašė bendrovės direktorius, kai Sodros atstovai reikalavo įmonei pradėti bankroto procedūrą. Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenimis, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto.

„Šiuo metu daroma viskas, kad įmonė išliktų ir sėkmingai gyvuotų. Ne viskas taip paprasta, esama problemų, tačiau įmonę tikrai norima išsaugoti“, – sakė jos akcininkas V. Junevičius.
Verslininkas džiaugėsi, jog šių metų liepą Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Sodros prašymą kelti bankroto bylą ir leido pradėti restruktūrizacijos procedūrą.

„Teismas mumis patikėjo mūsų bendromis pastangomis. Iš tiesų nieko dirbtinai nedarome“, – sakė V. Junevičius bei patvirtino, jog gelbėti įmonei šiuo metu ieškoma investuotojo.