Europos šalyse labai skiriasi pragyvenimui būtinų išlaidų ir pensijos dydžio santykis: Šiaurės ir Vakarų Europoje mokamos pensijos dažnai padengia arba viršija pagrindines išlaidas, o Rytų Europoje ir Balkanuose jų dažnai neužtenka, rašo „Euronews“. Neseniai paskelbto tyrimo duomenimis, Lietuvoje mokamos pensijos padengia tik 85 proc. pragyvenimo išlaidų, neįskaitant nuomos.
Valstybinių pensijų nepakanka pragyvenimo išlaidoms padengti 20-tyje iš 39 Europos šalių, rodo darbo užmokesčio ir žmogiškųjų išteklių bendrovės „Moorepay“ tyrimas. Į pragyvenimo išlaidas neįskaičiuojama nuoma, kurią įtraukus tokių valstybių, tikėtina, gerokai padaugėtų.
„Euronews“ apžvelgė, kokią pragyvenimo išlaidų, neįskaitant nuomos, dalį nuo 2025 m. pabaigos Europoje dengia valstybinės pensijos.
Tyrime lyginamos vieno asmens pragyvenimo išlaidos ir viena pensija 2025 m. spalio pabaigoje.
Nors duomenis apie vidutines pensijas rinko „Moorepay“, informacija apie pragyvenimo išlaidas gauta iš duomenų bazės „Numbeo“. Ji atspindi šalies vidurkį. Situacija gali skirtis priklausomai nuo miesto.
39 Europos šalyse, įskaitant ES nares, šalis kandidates, Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalis ir Jungtinę Karalystę, pensijų ir pragyvenimo išlaidų santykis svyruoja nuo 22 proc. Sakartvele iki 225 proc. Liuksemburge.
Be Liuksemburgo, pensijos daugiau nei dvigubai viršija pragyvenimo išlaidas Italijoje (210 proc.) ir Suomijoje (208 proc.). Arti šio lygio yra Ispanija (199 proc.) ir Danija (189 proc.).
Dar aštuoniose šalyse pensijų dengiama pragyvenimo išlaidų dalis svyruoja nuo 150 iki 180 proc. – Islandijoje (179 proc.), Norvegijoje (178 proc.), Vokietijoje (176 proc.), Belgijoje (170 proc.), Austrijoje (165 proc.), Prancūzijoje (160 proc.), Nyderlanduose (159 proc.) ir Švedijoje (158 proc.).
Į 100–150 proc. kategoriją patenka šešios šalys. Jose mokamų valstybinių pensijų vis dar pakanka vieno asmens pragyvenimo išlaidoms padengti, išskyrus nuomą, bet perteklius jau yra ribotas.
Tai Šveicarija (131 proc.), Airija (126 proc.), Jungtinė Karalystė (120 proc.), Lenkija (112 proc.), Čekija (108 proc.) ir Graikija (103 proc.).
Pensijos pragyvenimui nepakanka 20-yje šalių.
Kai kuriais atvejais pensijos vis dar padengia daugiau nei 80 proc. pragyvenimo išlaidų. Tokia situacija yra Slovėnijoje (95 proc.), Slovakijoje (94 proc.), Estijoje (91 proc.), Portugalijoje (90 proc.), Juodkalnijoje (89 proc.), Lietuvoje (85 proc.), Kroatijoje (82 proc.) ir Vengrijoje (81 proc.).
Visoje eilėje šalių padėtis yra visai prasta, kai kuriais atvejais pensijos dengiama pragyvenimo išlaidų dalis nesiekia 65 proc.
Sąrašo apačioje randame Gruziją (22 proc.), Albaniją (29 proc.), Ukrainą (29 proc.) ir Moldovą (42 proc.) – šiose šalyse pensijos nepakanka net pusei pragyvenimo išlaidų padengti.
Bosnijoje ir Hercegovinoje pensijų dengiama pragyvenimo išlaidų dalis sudaro 53 proc., Kipre – 58 proc., Šiaurės Makedonijoje – 61 proc., Turkijoje – 64 proc. ir Latvijoje – 65 proc.
Nustatytos aiškios geografinės tendencijos – Šiaurės ir Vakarų Europoje, įskaitant Šiaurės šalis, pensijos dažnai padengia arba viršija pagrindines pragyvenimo išlaidas, Vidurio Europoje mokamų pensijų daugmaž pakanka pragyventi, o Rytų Europoje ir Balkanuose pensijos paprastai padengia pragyvenimo išlaidas tik iš dalies.
ELTA primena, kad pernai Lietuvoje vidutinė senatvės pensija buvo 670 eurų, su būtinuoju stažu – 720 eurų.
