Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras išleido istoriko Vaido Banio parengtą knygą „Kėdainių dvaras: sustabdytos akimirkos“. Mokslo populiarinimo knyga skiriama Kėdainių istorija ir Lietuvos dvarų kultūra besidomintiems skaitytojams.
Senasis Kėdainių miesto parkas buvusioje dvaro sodyboje šiandien yra gausiai lankomas miestiečių ir miesto svečių. Viliamasi, kad knyga padės skleisti šios išskirtinės kultūros paveldo vietovės vertę ir unikalumą, paskatins tausoti ir saugoti išlikusius dvarvietės paminklus ir vertybes.
Knygoje pasakojama Kėdainių dvarvietės istorija iki jos sunaikinimo 1944 m. Pateikiami trumpi pasakojimai apie dvaro rūmų ir jų gyventojų likimus, atkuriami epochos įvykiai, kuriuose dalyvavo dvaro šeimininkai, pastarieji buvo svarbūs kuriant savitus, gyvenamąjį laikmetį simbolizuojančius parko paminklus (kai kurie išlikę iki mūsų dienų, tarp jų – ir mįslingasis minaretas).
„Man norėjosi, kad žmogus, kuris perskaitys knygą ir ateis į parką, savo mintyse įsivaizduotų šią vietą ir kokia ji buvo, suprastų ją: kaip atrodė dvaras, kaip jis prasidėjo arba ką, kurdami parką, norėjo pasakyti jo puoselėtojai dvarininkai, grafai. Norėjosi, kad parkas įgautų veidą – iš tuštumos jis taptų kažkuo“, – sakė V. Banys.
Skaitytojai supažindinami ir su dvarininkų palikuonių šeimų istorijomis. Knygoje nepamirštamas laikotarpis, kai dvaro sodyba atiteko valstybei ir rūmuose įsikūrė švietimo įstaigos – mokytojų seminarija ir kultūrtechnikos mokykla. Pirmą kartą publikuojamos dvarininkų ir jų šeimos narių nuotraukos, esančios įvairių šalių šeimų albumuose, archyvuose ir kolekcijose.
Knygos „Kėdainių dvaras: sustabdytos akimirkos“ autorius V. Banys – istorikas, dirbantis Kėdainių krašto muziejuje. V. Banys kilęs iš Pelėdnagių. Istorijos studijų bakalaurą jis įgijo Kauno Vytauto Didžiojo universitete, magistro studijas baigė Kauno technologijos universitete. Po studijų V. Banys dirbo Kaune, o prieš keletą metų sugrįžo į Kėdainius.
Pasak V. Banio, rengdamas knygą jis norėjo Kėdainių dvaro istorija sudominti eilinius žmones, o ne istorijos specialistus. Tad, sako autorius, ir pasirinkęs paprastą, o ne akademinį rašymo stilių.
„Norėjosi kalbėti apie dvaro rūmus kaip apie socialinio gyvenimo pusę, apie tuos žmones, kurie ten gyveno, kaip atrodė aplinka, kaip atrodė parkas ir kas tame parke buvo.
Man norėjosi, kad žmogus, kuris perskaitys knygą ir ateis į parką, savo mintyse įsivaizduotų šią vietą ir kokia ji buvo, suprastų ją: kaip atrodė dvaras, kaip jis prasidėjo arba ką, kurdami parką, norėjo pasakyti jo puoselėtojai dvarininkai, grafai ir daugelį kitų dalykų. Norėjosi, kad parkas įgautų veidą – iš tuštumos jis taptų kažkuo“, – „Kėdainių mugei“ sakė V. Banys.
Įdomūs, pasak V. Banio, ir su Kėdainių dvaru susijusių žmonių gyvenimai. „Kaip jie čia atsidūrė, juk dauguma iš jų Kėdainiuose nei gimė, nei mirė, bet kodėl jie užsikabino, čia gyveno – tai norėjau sužinoti. Kėdainiuose iki šiol yra juntamas patriotizmas, mes kalbame apie gražų mūsų senamiestį. Bet įdomu pažiūrėti iš šalies į miestą prieš 150 ar dar daugiau metų ir ieškoti atsakymo į klausimą, kas žmones sužavėdavo Kėdainiuose, kodėl jie čia likdavo. Mėginau atsakyti į šį klausimą, bet, matyt, niekas tikslaus atsakymo ir nežino. Neįlįsi į žmonių, gyvenusių čia prieš 5–6 kartas, kailį.
Knygoje yra Rusijos imperijos aukštų valdininkų citatų apie tai, kaip per kiekvienas atostogas jie keliaudavo į Kėdainius. Jie čia atsigaudavo. Žinoma, Kėdainiuose buvo išskirtinai graži gamta. To meto žmonės – dvarininkai – pažinę Kėdainius, išties susirgdavo kėdainlige“, – V. Banys.
Knyga „Kėdainių dvaras: sustabdytos akimirkos“ išleista 500 vnt. tiražu. Ją galima įsigyti Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centre (Didžiosios Rinkos a. 6–3, Kėdainiai).
