Lietuvoje plinta sukčiavimo būdas, nukreiptas į vairuotojus. Gyventojai gauna SMS žinutes apie tariamai nesumokėtą parkavimo mokestį, o Vilniuje taip pat fiksuojami ir atvejai, kai ant parkomatų ir kitos parkavimo infrastruktūros klijuojami netikri QR kodai. Tiek žinutėmis, tiek QR kodais vairuotojai nukreipiami į suklastotas mokėjimo svetaines, kuriose siekiama išvilioti banko kortelių ar kitus asmens duomenis.
Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas teigia, kad sukčiai dažnai taikosi į kasdienes žmonių situacijas ir paslaugas, kuriomis naudojamasi reguliariai.
„Parkavimo paslaugomis vairuotojai naudojasi kasdien, todėl žinutė apie kelis eurus siekiantį tariamą įsiskolinimą daugeliui gali pasirodyti visiškai tikėtina. Sukčiai tuo ir naudojasi. Jie kuria skubos jausmą, grasina ženkliai didesnėmis baudomis ir siekia, kad žmogus priimtų sprendimą neįvertinęs visų aplinkybių“, – sako D. Povilaitis.
Anot jo, pastaruoju metu stebima tendencija, kai nusikaltėliai vienu metu naudoja kelis kanalus. Vieni gyventojai gauna SMS žinutes su nuorodomis į netikras svetaines, kiti atkreipia dėmesį į ant parkomatų užklijuotus QR kodus, kurie taip pat nukreipia į apgaulingus mokėjimo langus.
„Tai iš esmės ta pati sukčiavimo schema, tik skirtingos jos formos. Nuskenavęs QR kodą ar paspaudęs nuorodą žmogus gali patekti į puslapį, kuris vizualiai atrodo labai panašus į oficialių parkavimo paslaugų teikėjų sistemas. Tokiose svetainėse dažniausiai prašoma suvesti banko kortelės duomenis arba prisijungimo informaciją, kuri vėliau panaudojama finansiniams nusikaltimams“, – aiškina ekspertas.
Pasitikrinkite oficialioje svetainėje
D. Povilaitis atkreipia dėmesį, kad oficialūs parkavimo paslaugų teikėjai paprastai neragina atlikti mokėjimų per neaiškias nuorodas ar atsitiktinai rastus QR kodus. Todėl prieš atliekant mokėjimą rekomenduojama informaciją tikrinti tik oficialiose programėlėse ar interneto svetainėse.
„Jei gaunate pranešimą apie skolą už parkavimą, pirmiausia atsidarykite naudojamą parkavimo programėlę arba savarankiškai apsilankykite oficialioje paslaugų teikėjo svetainėje. Niekada nespauskite nuorodų iš netikėtų žinučių ir neskenuokite QR kodų, jei nesate visiškai tikri jų kilme. Sukčiai vis dažniau investuoja į profesionaliai atrodančius puslapius, todėl vien išvaizda pasitikėti nebegalima“, – pabrėžia „Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas.
Pasak jo, šie atvejai taip pat atspindi bendrą tendenciją, kai sukčiai nuolat ieško naujų būdų išnaudoti visuomenės pasitikėjimą gerai žinomais prekių ženklais ir institucijomis. Todėl svarbiausia apsauga išlieka vartotojų budrumas, kritinis vertinimas ir atsargumas atliekant bet kokius mokėjimus internete. Prie saugumo prisideda ir papildomi apsaugos įrankiai: naršyklėse integruotos apsaugos nuo fišingo funkcijos, antivirusinės programos bei tokie sprendimai kaip „Telia Safe“, kurie gali įspėti vartotoją apie potencialiai pavojingas svetaines.
PŽ
