Iki spalio 20 dienos į Kėdainių rajono savivaldybę jau kreipėsi 3662 kėdainiečiai, pageidaujantys gauti kompensaciją už būsto šildymą. Tai – gerokai daugiau, nei pernai tuo pačiu laiku. Dėl kompensacijų žmonės kreipiasi ir toliau.

Savivaldybei kainuos apie 1,5 mln. eurų

Kaip „Kėdainių mugei“ sakė Kėdainių rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė, pirmą kartą kompensacijos paprašė 511 šeimų.

„Socialinės paramos skyriaus specialistai išties jaučia išaugusias darbo apimtis, didelį žmonių srautą. Šių metų situaciją, sakyčiau, vertinu dviprasmiškai. Džiugina tai, kad yra galimybė padėti nepasiturintiems asmenims ir šeimoms įveikti kylančias kainas ir sumažinti didėjančias išlaidas, bet liūdina, kad sparčiai auga pavienių asmenų ar šeimų skaičius, kurie be pagalbos išgyventi negali“, – sakė J. Blinstrubaitė.

Pernai iki spalio 20 dienos į savivaldybę dėl kompensacijų kreipėsi 2842 žmonės. Pasak J. Blinstrubaitės, šiemet jų padaugėjo dėl bendros ekonominės situacijos šalyje. Be to, Kėdainių rajone paralyžiuota įmonės „Lifosa“ veikla: „Tačiau kreipiasi tikrai ne vien tik darbuotojai, dirbantys bendrovėje „Lifosa“, todėl teigti, kad situacija įmonėje lėmė nepasiturinčių gyventojų didėjimą – tikrai negalėčiau.“

Prognozuojama, kad šiemet Kėdainių rajono savivaldybei reikės apie 1,5 mln. eurų kompensuoti gyventojų šildymo išlaidas.

Darbuotojams – iššūkiai

Gyventojų prašymus priimantys ir nagrinėjantys Socialinės paramos skyriaus specialistai susiduria ir su kitais iššūkiais.

Kurį laiką iš viso neveikė Socialinės paramos šeimai informacinės sistema (SPIS), tad prašymus teko priiminėti „rankiniu būdu“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, problemos dėl prastos SPIS būklės buvo žinomos ne vienerius metus – sistema yra technologiškai pasenusi ir nebeatitinka šiuolaikinių standartų, neturi pakankamų techninių pajėgumų. Tai itin pasijuto dabar, visoje Lietuvoje beveik trigubai išaugus paramos prašytojų skaičiui.

Pateikti prašymą dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos galima ir neskubėti, – tą padaryti bus galima iki šildymo sezono pabaigos, o priklausančias kompensacijas galima gauti atgaline tvarka, t. y. už visą šildymo sezoną nepriklausomai nuo to, kada asmuo šildymo sezono metu kreipsis dėl kompensacijų.

Pavyzdžiui, jeigu gyventojas kreipsis 2023 m. balandžio mėnesį, kompensacijos galės būti grąžinamos už 2022 m. spalio, lapkričio, gruodžio ir 2023 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius. 

„Siekiant palengvinti ir supaprastinti būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų gavimą, jos besikreipiantiems gyventojams skiriamos iš karto visam šildymo sezonui, jeigu dėl jų kreiptasi likus 1 mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu. 

Tai reiškia, jog pakanka vieno prašymo, kad sunkiau besiverčiantys ar net vidutines pajamas uždirbantys šalies gyventojai visą šaltąjį laikotarpį gautų kompensacijas. Tai galioja prašymams, pateiktiems po šių metų rugsėjo 1 dienos“, – informavo ministerija.

Šildymas – brangesnis

Nuo 2022 m. spalio 1 d. nustatyta AB „Panevėžio energija“ vienanarė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį – 11,13 ct/kWh (be PVM), pranešė bendrovė.

Šilumos kaina, palyginus su galiojančia rugsėjo mėnesį, spalį didėja 15,6 proc. arba 1,5 cento už kilovatvalandę. Gyventojams šiluma kainuos 12,13 ct/kWh (su 9 proc. PVM), kitiems vartotojams – 13,47 ct/kWh (su 21 proc. PVM). Perskaičiavus šilumos kainą, šiluma brangsta dėl padidėjusių kuro ir dėl superkamos šilumos kainų.

 AB „Panevėžio energija“ gamina ir tiekia šilumą Panevėžio, Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Zarasų miestų ir rajonų gyventojams ir įmonėms. Tiekiamos šilumos kaina visame aptarnaujamame regione yra vienoda.

Pagal nustatytą AB „Panevėžio energija“ šilumos kainą perskaičiuojamos karšto vandens kainos.  Nuo 2022 m. spalio 1 d. gyventojams karštas vanduo kainuja 8,94 Eur (su 9 proc. PVM) už kubinį metrą.